Elfriede Jelinek: Aš nemiriau! – Netikros naujienos šokiruoja gerbėjus

Elfriede Jelinek: Aš nemiriau! – Netikros naujienos šokiruoja gerbėjus

Antradienio, 2025 m. birželio 17 d., popietę internete sparčiai pasklido žinia apie tariamą austrės Nobelio literatūros premijos laureatės Elfriede Jelinek (78 m.) mirtį. Paskyra X (anksčiau vadinta „Twitter“), kuri išplatino pranešimą, vėliau pasirodė esąs apgaulė. Situacija išryškina iššūkius, kuriuos kelia netikros naujienos socialiniuose tinkluose. Austrų rašytojas į šį melagingą pranešimą sureagavo ramiai ir patikslino: "Aš jau antrą kartą miręs. Aš gyvas."

Žinia apie tariamą Jelinek mirtį iš pradžių buvo paskelbta netikroje paskyroje 13.40 val. Apgaulė paaiškėjo 14.08 val. kai paskyros operatorius italų žurnalistas Tommasso Debenedetti pripažino, kad tai buvo apgaulė. Debenedetti nesvetimas melagingų pranešimų pasaulis: jis jau 2020 metais sukėlė ažiotažą melagingu pranešimu apie operos žvaigždę Plácido Domingo mirtį. Vėliau Rowohlt atstovė Nora Gottschalk patvirtino, kad pranešimas apie Jelinek mirtį buvo neteisingas. Daugybė Austrijos ir Vokietijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant „Der Standard“, iš pradžių pranešė apie melagingą pranešimą, o vėliau atsiprašė, kad jį išplatino.

Netikrų naujienų problema

Šis epizodas nėra pavienis atvejis, o dalis nerimą keliančios raidos, kuri skaitmeniniame amžiuje tampa vis svarbesnė. Kaip praneša bpb, vis labiau plinta netikros naujienos, dezinformacija ir dezinformacija, kurios sąmoningai platinamos socialinėje žiniasklaidoje. Tokia melaginga ar klaidinanti informacija kelia grėsmę ne tik visuomenės pasitikėjimui žiniasklaida, bet ir politinėmis institucijomis.

Tyrimai rodo, kad netikrumo sukeliamą netikrumą lemia ir mažas pasitikėjimas žiniasklaida. Visų pirma, 2016-ųjų rinkimų metai, kai Donaldas Trumpas buvo išrinktas prezidentu, ir „Brexit“ referendumas pakurstė diskusijas apie netikras naujienas. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad mažiau nei 1% turinio, kurį vartotojai mato socialiniuose tinkluose, yra priskiriamas netikroms naujienoms. Nepaisant to, net ir nedideli dezinformacijos kiekiai gali turėti didelės įtakos nuomonės formavimuisi ir rinkimų rezultatams.

Kovos su dezinformacija priemonės

Kovoti su netikrų naujienų plitimu imtasi įvairių iniciatyvų. Siekdama kovoti su dezinformacija, ES pradėjo tokias programas kaip ES prieš Disinfo ir Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija. Žiniasklaidos raštingumas taip pat laikomas pagrindiniu metodu kovojant su melagingais pranešimais. Tai ne tik žinių perdavimas, bet ir žiniasklaidos turinio kritinis nagrinėjimas.

Kalbant apie melagingą Jelinek pranešimą, tampa ypač aišku, kaip svarbu būti informuotam apie dezinformacijos mechanizmus. Žiniasklaidos raštingumas yra būtinas norint skatinti pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais ir atpažinti abejotiną turinį. Epizodas apie Elfriede Jelinek ne tik parodo netikrų naujienų riziką, bet ir poreikį gerinti visuomenės švietimą žiniasklaidoje.