Dėmesys kalėdinėms dovanoms: mažas pajamas gaunantys namų ūkiai labai sutaupo!
2024 m. gruodžio 17 d. atliktas tyrimas rodo, kad 17 % mažas pajamas gaunančių Austrijos namų ūkių neperka dovanų.

Dėmesys kalėdinėms dovanoms: mažas pajamas gaunantys namų ūkiai labai sutaupo!
Nerimą kelianti aplinkybė per Kalėdas Austrijoje 17 procentų namų ūkių, kurių grynosios pajamos yra mažesnės nei 2000 eurų per mėnesį, teigia, kad šiais metais nepirks jokių dovanų. Tai yra beveik 180 000 namų ūkių, kurie dėl besitęsiančios infliacijos krizės turi atsisakyti dovanų arba drastiškai sumažinti savo išlaidas, kaip skelbia Today.at. Palyginimui, aukščiausiame pajamų kvartilyje esantys daug uždirbantys namų ūkiai, kurie per mėnesį uždirba daugiau nei 5000 eurų grynojo, gali sau leisti visiškai kitokį vaizdą: vos trys procentai jų patenka į dovanų atsisakytojų grupę ir kalėdinėms dovanoms vidutiniškai išleidžia apie 920 eurų. Tai rodo didžiulius Kalėdų išlaidų skirtumus: mažiausias pajamas gaunantys namų ūkiai iš viso išleidžia apie 300 milijonų eurų, o turtingiausi namų ūkiai dovanoms investuoja apie 950 milijonų eurų.
Turtinė nelygybė Europoje
Silpnesnį turtą turinčių namų ūkių padėtis Austrijoje nėra išskirtinė. Pažvelgus į turto pasiskirstymą Europoje, matyti panašus nelygybės vaizdas. Remiantis Bpb ataskaita, turtingiausias namų ūkių dešimtmetis Vokietijoje valdo apie 56 procentus grynojo turto, o skurdžiausiems 10 procentų – tik minimali dalis. Šis atotrūkis pastebimas ir kitose šalyse, kur didelė turto dalis yra kelių rankose. Visoje ES 10 procentų turtingiausių 2021 m. turėjo daugiau nei pusę viso turto, o tai rodo nerimą keliančią nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų.
Viena iš šios nelygybės priežasčių yra nuosavybės teisė. Vokietijoje, kur tik 45 procentai namų ūkių turi nuosavybę, turtinė nelygybė ypač ryški. Priešingai, tokiose šalyse kaip Slovakija ir Malta daugiau nei 70 procentų namų ūkių turi nuosavą nuosavybę, o tai prisideda prie teisingesnio turto paskirstymo. Šis pajamų ir turto skirtumas ypač pastebimas kontempliatyviuoju laikotarpiu prieš Kalėdas ir sustiprina klausimą, kaip tokie skirtumai veikia visuomenę.