Grimme prizas 2025: VISIŠKAS PASITIKĖJIMAS Kinijos tamsaus stebėjimo technologija!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

„Grimme“ prizai bus įteikti 2025 m. balandžio 4 d. Apdovanojimus pelnęs dokumentinis filmas „Total Trust“ pabrėžia Kinijos stebėjimo technologijas.

Grimme prizas 2025: VISIŠKAS PASITIKĖJIMAS Kinijos tamsaus stebėjimo technologija!

61-ojo Grimme prizo žiuri sprendimai paskelbti 2025 m. kovo 6 d. Tarp nominuotų kūrinių išsiskiria ZDF/ARTE bendros gamybos filmas „TOTAL TRUST – What China’t shows the world“, kuris laimėjo prizą Informacijos ir kultūros konkurse. Šventinė apdovanojimų ceremonija vyks balandžio 4 d. Marlerio teatre. Šis tarptautinius apdovanojimus pelnęs Jialing Zhang dokumentinis filmas pabrėžia tamsiąją Kinijos stebėjimo pusę ir parodo, kaip šiuolaikinės technologijos, įskaitant didelius duomenis ir dirbtinį intelektą, naudojamos (savi)cenzūrai ir piktnaudžiavimui valdžia. ots.at pranešė.

„Total Trust“ nagrinėja žmonių Kinijoje, kenčiančių nuo režimo, likimus. Prisiekusiųjų komisija pabrėžė, kaip ryškiai Zhang vaizduoja stebėjimo valstybės mechanizmus, kurie nuolat kontroliuoja ir baudžia savo piliečius. Ypač nukenčia už savo vertybes ir nuomones kovojanti jauna žurnalistė ir jos šeima. Filmas dabar pasiekiamas ARTE bibliotekoje ir nerimą keliantis rodo dabartinių technologijų pavojų, nes pasaulinė stebėjimo technologijų rinka sparčiai auga ir iki 2027 m. jos vertė viršys 230 mlrd. total-trust.org.

Dėmesio centre – stebėjimo technologijos

Diskusija apie stebėjimo technologijų naudojimą neapsiriboja Kinija. Panašios technologijos propaguojamos Europoje, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje. Prancūzijoje vyriausybė planuoja 2024 m. olimpinėse žaidynėse įvesti vaizdo stebėjimą, pagrįstą dirbtiniu intelektu. Vokietijoje, naudojant „nusikaltimų numatymo“ programinę įrangą, kuri naudoja didelius duomenis įtartinų profilių kūrimui, susiduria su privatumo gynėjų pasipriešinimu, kurie baiminasi, kad nekalti žmonės gali būti nepagrįstai stebimi. Šie kritiški žvilgsniai į Europos stebėjimo politiką kelia tiek pat nerimą, kaip ir piktnaudžiavimas ES nepriklausančiose šalyse, kur tokios bendrovės kaip „Finfisher“ pateko į antraštes, be leidimo pardavinėdami stebėjimo technologijas.

Be to, Nyderlanduose kyla skandalas dėl diskriminacinių dirbtinio intelekto priemonių, kurios buvo ypač skirtos migrantams. Dėl šių incidentų reikia, kad ES dirbtinio intelekto teisės aktai apsaugotų žmogaus teises. JK taip pat imamasi veiksmų griežtinti susirinkimų kontrolę, o tai kelia susirūpinimą dėl asmens laisvių. Pasauliniai pokyčiai rodo, kad privatumo ir žmogaus teisių apsaugai ir toliau kyla pavojus.