Europos klimato tikslai patiria spaudimą: pažanga ar aklavietė?

Europos klimato tikslai patiria spaudimą: pažanga ar aklavietė?

2025 m. spalio 24 d. vėl bus akcentuojami iššūkiai klimato apsaugos srityje, o nuo lapkričio 10 d. Beleme artėja JT klimato kaitos konferencija (COP30). Šiame kontekste Europos Parlamentas iškėlė aiškius reikalavimus, kurie pabrėžia šio klausimo skubumą. SPÖ ES narys Güntheris Sidlas pabrėžia, kad būtinas holistinis požiūris į klimato apsaugą. Ji ragina kurti naujoviškas strategijas švarios gamybos, tvaraus žemės ūkio ir aplinkosaugos technologijų tyrimų srityse. Šie nauji metodai galėtų užtikrinti technologinį pranašumą, kuris yra labai svarbus būsimoms Europos darbo vietoms. Tačiau Sidlas perspėja nesumažinti pažangos, padarytos įgyvendinant žaliąjį kursą, ir atkreipia dėmesį, kad klimato ekstremalioji situacija Europos Parlamente buvo paskelbta prieš metus.

Dabartinė situacija rodo regresą įvairiose srityse, ypač atsižvelgiant į 2040 m. klimato tikslą, kuriuo siekiama sumažinti išmetamų teršalų kiekį 90 procentų. Mokslininkai vienareikšmiškai įspėja apie pražūtingas pasekmes, jei šių tikslų nebebus rimtai siekiama. Tai vyksta spaudžiant Europos liaudies partijai, kuri kritikuojama dėl priemonių, dėl kurių buvo nuspręsta, atstūmimo. Dėl šių įvykių kyla klausimų, pavyzdžiui, veiksmingos klimato politikos įtraukimo į nuolatinę politinę darbotvarkę klausimas.

Klimato politikos kontekstas Europoje

Klimato politika buvo pagrindinė problema nuo 2019 m. gegužės mėn. įvykusių ES parlamento rinkimų. Tuo metu judėjimas „Penktadieniai ateičiai“ demonstravo visame pasaulyje, rodydamas, kad vis labiau suvokiama klimato krizės aktualumas. Tarp turinčių teisę balsuoti buvo ypač daug jaunuolių, palaikiusių žaliuosius. Vėliau Ursula von der Leyen pristatė žaliąjį kursą kaip kertinį savo darbotvarkės akmenį, kurio ambicingas tikslas iki 2050 m. paversti Europą neutralią klimatui. Tačiau kritiški balsai iš tokių šalių kaip Vengrija ir Nyderlandai pabrėžia įtampą, kylančią įgyvendinant šiuos planus.

Koronos pandemijos padariniai nuo 2020 m. taip pat sukėlė svarbias diskusijas apie transporto perėjimą ir žaliųjų technologijų skatinimą. 2024 m. buvo priimti išsamūs teisės aktai, kuriais siekiama sugriežtinti prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir užtikrinti neutralumą klimatui iki amžiaus vidurio. Tačiau nesutariama, kokių priemonių reikėtų imtis. Tokios šalys kaip Prancūzija ir Lenkija remiasi branduoline energija, o Vokietija ir Ispanija daugiausia dėmesio skiria atsinaujinančiajai energijai.

Dabartiniai iššūkiai ir sprendimai

2024 m. Europos Parlamento rinkimai sutvirtino partijų, skeptiškai vertinančių žaliąjį kursą, poziciją. Dėl to svarbios politinės jėgos, ypač iš krikščionių demokratų ELP, reikalavo atsižvelgti į ekonominius rūpesčius. Dėl to klimato ir aplinkos įstatymai buvo blokuojami arba susilpninti, o tai neigiamai veikia rimtą klimato tikslų įgyvendinimą. Tai dar labiau apsunkina dabartiniai ekonominiai iššūkiai. Prognozuojama, kad 2024 m. bus šilčiausi metai istorijoje, o tai dar labiau padidins būtinybę imtis veiksmų.

Šiuo metu vykstančioje diskusijoje akcentuojamas ir automobilių pramonės vaidmuo. Ursula von der Leyen planuoja ateityje juos paremti „švariu sandoriu“. Taip siekiama užtikrinti konkurencingumą ir nekelti pavojaus siekti klimato tikslų. Priemonėms, kurias ES planuoja ateinančiais metais, reikės kasmet investuoti šimtus milijardų, nors sutarimas dėl skolos pasidalijimo tebėra prieštaringas. Be to, pagrindinė problema yra mažėjantis visuomenės informuotumas apie klimato krizę, nepaisant Eurobarometro tyrimo, kuris parodė, kad 77 % respondentų klimato kaitą laiko rimta problema.

Klimato apsaugos pokyčiai yra labai svarbūs Europoje. Todėl būsimos klimato konferencijos Beleme rezultatai turėtų parodyti Europos klimato politikos ateities kelią. Būsimiems iššūkiams reikia ir politinio ryžto, ir plačios socialinės paramos, kad būtų galima priartėti prie klimato tikslų.