Pavojus ES biudžetui: gresia skolų krizė, kiekvienas pilietis klausia savęs!

Pavojus ES biudžetui: gresia skolų krizė, kiekvienas pilietis klausia savęs!

ES širdyje verda finansinė įtampa: prieštaringai vertinamos „NextGenerationEU“ programos grąžinimai gresia susprogdinti Europos Sąjungos biudžetą. Laisvės Europos parlamentaras Mag. Romanas Haideris įnirtingai perspėja, kad įstatiniam kapitalui ir palūkanoms grąžinti kasmet reikia 25–30 milijardų eurų – tai atitinka penktadalį viso ES biudžeto! Šie nerimą keliantys skaičiai gaunami iš vidinių ES dokumentų ir aiškiai rodo, kad valstybės narės dabar susiduria su sparčiai augančia skolų našta. Anot Haiderio, dėl to gali padidėti narystės mokesčiai arba atsirasti naujų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, anglies dvideginio kainodara, o tai, jo nuomone, visiškai nepriimtina.

Skolų karas ES

Padėtis darosi vis nestabilesnė; Haideris pabrėžia, kad ES savo milžiniškame aparate nesimoko jokių praeities pamokų. Vis garsiau raginama imtis naujų skolų ginkluotei finansuoti, o tai gali sukelti papildomą įtampą piliečiams ir valstybėms. Dėl šios raidos ES gali ir toliau būti suvokiama kaip „viską suryjanti žmogėdra“, kuri auga savo valstybių narių sąskaita.

Remiantis naujausia ataskaita, pažvelgus į valstybių narių grynąsias pozicijas 2023 m., matyti, kad Vokietija išlieka didžiausia ES grynoji įmoka – 17,4 mlrd. Toliau seka Prancūzija ir Italija, o Lenkija išlieka didžiausia grynoji gavėja su 8,2 mlrd. eurų. Šie finansiniai srautai tarp valstybių narių rodo nerimą keliančius ES finansinės struktūros pokyčius. Be to, „NextGenerationEU“ fondas, apimantis didžiulį ES skolinimosi matmenį, yra pagrindinė problema, kuri artimiausioje ateityje rūpės šalims, ypač tokioms didelėms paramos gavėjoms kaip Graikija, kuri iš šio fondo gauna 1,31 procento savo BNP, kaip rodo IW Cologne ataskaita.