Trumpas ir NATO ginklų pristatymu padidina paramą Ukrainai!

Trumpas ir NATO ginklų pristatymu padidina paramą Ukrainai!

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte'as paskelbė apie didelius ginklų tiekimus Ukrainai, kad sustiprintų karinę paramą vykstant kovoms Ukrainos kare. Toks sprendimas buvo priimtas po nesėkmingų derybų su Rusija dėl taikos sutarties. Trumpas suteikė Rusijai 50 dienų derėtis ir užbaigti konfliktą. Jei tai nepavyks, jis pagrasino įvesti baudžiamuosius muitus rusiškoms prekėms.

NATO, be kita ko, pristatys Ukrainai priešlėktuvines raketas „Patriot“, o išlaidas padengs sąjungininkai. Trumpas išreiškė nusivylimą Vladimiru Putinu ir pabrėžė, kad JAV ir jų sąjungininkės yra įsipareigojusios remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė dėkingumą už amerikiečių paramą ir pabrėžė, kad karas tęsiasi tik dėl Rusijos agresijos.

Ginklų pristatymas ir vokiečių atsakomybė

Vizito Vašingtone metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius aptarė ginklų pristatymo detales. Vokietija planuoja mokėti už dvi „Patriot“ sistemas ir galbūt trečią. Pistorius pabrėžė oro gynybos svarbą Ukrainai ir apibūdino JAV indėlį kaip būtiną. Tam pritaria Vokietijos vadovybė, įskaitant kanclerį Friedrichą Merzą, kuris gyrė D. Trumpo iniciatyvą ir pabrėžė, kad Ukrainai reikia tvirtos paramos.

Tačiau kairiųjų frakcija Bundestage išreiškė nepritarimą Amerikos Patriot sistemų pirkimui, kritikuodama federalinę vyriausybę už tai, kad ji naudoja mokesčių mokėtojų pinigus Ukrainai palaikyti vykstančiose kovose. Grupės gynybos politikos atstovas Ulrichas Thodenas paragino nedelsiant nutraukti ugnį konflikte.

Tarptautinės reakcijos ir poveikis

Ginklų tiekimas Ukrainai yra dalis platesnio tarptautinio įsipareigojimo, kuris egzistuoja nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais. Be JAV, karinę pagalbą suteikė ir kitos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada ir Australija. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Vokietija 2023 metais buvo didžiausia donorė tarp ES valstybių, trečioje – ES, iš viso skyrusi 5,6 mlrd. eurų karinę paramą.

Kita vertus, Rusija po atakos prieš Ukrainą padidino ginklų gamybą ir apsirūpina ginklais iš šalių, kurios nedalyvauja Vakarų sankcijose. Pranešama, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai artilerijos sviedinius, o Iranas – bepiločius orlaivius. Šie įvykiai iliustruoja konflikto sudėtingumą ir rodo, kad Vakarų valstybės ir Rusija viena į kitą reaguoja padidindami spaudimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad padėtis Ukrainoje išlieka įtempta. Tarptautinės pastangos išspręsti konfliktą yra slepiamos drakoniškų priemonių ir veiksmingos gynybos nuo Rusijos agresijos šešėlyje, o Ukraina ir toliau remiasi iš užsienio.