Studentai aklųjų turguje pakuoja Kalėdų džiaugsmą nepasiturintiems vaikams

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2024-ųjų gruodžio 1-ąją mokiniai aklųjų turguje džiugiai pildė kalėdines dėžutes nepasiturintiems vaikams ir rėmė socialinius projektus.

Am 1. Dezember 2024 füllten Schüler in Blindenmarkt mit Freude Weihnachtskartons für bedürftige Kinder und unterstützten dabei soziale Projekte.
2024-ųjų gruodžio 1-ąją mokiniai aklųjų turguje džiugiai pildė kalėdines dėžutes nepasiturintiems vaikams ir rėmė socialinius projektus.

Studentai aklųjų turguje pakuoja Kalėdų džiaugsmą nepasiturintiems vaikams

Blindenmarkte šiemet vėl sėkmingai įgyvendintas pradinės mokyklos kalėdinis projektas „Batų dėžutės vaikams“. Mokiniai įdėjo daug pastangų supakuodami dovanas į batų dėžutes, kurios vėliau išdalinamos stokojantiems vaikams. Ypatinga padėka skirta Danielei Kritzl, kuri ne tik parūpino dėžutes, bet ir asmeniškai jas atvežė „Geriesiems samariečiams“. Žemutinės Austrijos naujienos (NOEN) pranešė. Šiemet visi dalyvaujantys tikisi, kad padovanotos dovanos ne vienam vaikui nušvis akis.

Mokyklinis ugdymas per amžius

Vokietijos mokyklų sistemos istorija rodo, kaip per šimtmečius keitėsi galimybė gauti išsilavinimą. Iki XVII amžiaus mokyklą lankė tik nedidelė privilegijuota klasė. Tik per reformaciją ir su ja susijusius mokyklų nuostatus buvo įvestas privalomas mokslas didelėms gyventojų grupėms. Kai valdovai pakoregavo švietimo politiką, tai dažnai atsitiko veikiant bažnytinėms idėjoms, kai buvo steigiamos pirmosios „pradžios mokyklos“ paprastiems žmonėms, kaip antai Federalinė pilietinio ugdymo agentūra (bpb) buvo sulaikytas.

XIX amžiaus Wilhelmo von Humboldto Prūsijos reformos planas, numatęs visapusišką visų vaikų ugdymą, buvo pristabdytas konservatyvių jėgų, tačiau paskatino tarppartines diskusijas apie vienodo mokymosi būtinybę. Veimaro Respublikoje taip pat buvo bandoma panaikinti klasių skirstymą mokyklų sistemoje. Šie pokyčiai iš esmės prisidėjo prie švietimo galimybių kūrimo visiems vaikams, nepaisant jų socialinės padėties ir tėvų finansinės padėties. Tikslas nebežiūrėti į švietimą kaip privilegiją, o kaip teisę, vis dar turi įtakos Vokietijos švietimo sistemai ir šiandien.