Schwarzas perspėja: investicijos į klimato apsaugą dabar vietoj taupymo priemonių!

Schwarzas perspėja: investicijos į klimato apsaugą dabar vietoj taupymo priemonių!

2025 metų balandžio 17 dieną Žaliųjų partijos biudžeto ir mokesčių atstovas Jakobas Schwarzas perspėjo apie galimas klaidingų taupymo priemonių pasekmes, atsižvelgiant į naują Finansų ministerijos deficito prognozę. Tai prognozuoja 4,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą. Schwarzo teigimu, labai svarbu kryptingai investuoti į ateitį, o ne kelti pavojų klimato apsaugai ir ekonomikos plėtrai. Deficito padidėjimas siejamas su silpnėjančia ekonomika ir struktūrinėmis problemomis, tokiomis kaip aukšti valstybių ir savivaldybių finansai. Jis reikalauja, kad visos vietos valdžios institucijos prisiimtų atsakomybę, nes viena federalinė vyriausybė negali išspręsti problemų.

Schwarzas kritikuoja, kad svarstymai taupyti pinigus investicijoms į klimato apsaugą dar labiau apsunkintų ekonomiką ir keltų pavojų energijos perėjimui. Investicijos į klimatui nekenksmingą šildymą ir klimatui neutralų mobilumą galėtų ne tik sukurti naujų darbo vietų, bet ir sumažinti energijos sąnaudas bei sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Biudžeto skaidrumo trūkumas

Svarbiausias Schwarzo pasiūlymo punktas yra klimatui kenkiančių subsidijų panaikinimas. Visų pirma kalbama apie dyzelinių ir tarnybinių automobilių privilegijų panaikinimą, kuris, jo vertinimu, valstybei kasmet galėtų atnešti per milijardą eurų. Jis taip pat ragina permąstyti tiesiant naujus kelius, nes naujų kilometrų greitkelio tiesimas kainuoja brangiai ir daro neigiamą poveikį aplinkai bei biudžetui.

Austrijos biudžeto problemos nėra pavienės. Dabartiniai duomenys rodo, kad tik septynios iš 27 ES valstybių turi didesnį skolos lygį, palyginti su BVP, nei Austrija. Praėjusiais metais biudžeto deficitas siekė 4,7 procento BVP – tai triuškinama staigmena, palyginti su ES Komisijos prognoze – vos 3,6 procento. Buvęs finansų ministras Magnusas Brunneris prieš Nacionalinės tarybos rinkimus 2024 metų rugsėjį paskelbė, kad deficitas išliks mažesnis nei Mastrichte nustatyta 3 procentų riba.

Valstybės skola ir išlaidos

Kritika ne be pagrindo: vyriausybės išlaidos pernai išaugo 8,8 proc., o BVP sumažėjo 1,2 proc. Mokesčių pajamos padidėjo 4 proc., bet ne tiek, kad galėtų kompensuoti išlaidų padidėjimą. Dėl to valstybės skola išaugo nuo 78,5 procento BVP 2023 metais iki 81,8 procento 2024 metais.

Remiantis Eurostato ataskaita, 2023 m. valstybės biudžeto deficitas euro zonoje siekė 3,6 procento BVP, o beveik visos valstybės narės, išskyrus Kiprą, Daniją, Airiją ir Portugaliją, turėjo deficitą. Todėl Schwarzas ragina valstybes ir savivaldybes užtikrinti didesnį biudžeto skaidrumą, įskaitant mėnesines biudžeto vykdymo ataskaitas, kad būtų galima anksti nustatyti nepageidaujamus pokyčius.

Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. sveikatos priežiūros išlaidos siekė apie 46 milijardus eurų, ty 6,3 procento daugiau nei praėjusiais metais, o valdžios sektoriaus deficitas – 22,5 milijardo eurų, akivaizdu, kad norint įveikti ateities iššūkius, būtina esminė reforma.

Schwarzo raginimas keistis ir dabartinės finansų politikos kritika galėtų būti pagrindas reikalingoms diskusijoms Austrijai susidūrus su neatidėliotinais finansiniais ir aplinkosaugos iššūkiais ateinančiais metais.