Kritika dėl ES lėšų panaudojimo: miškų gaisrų prevencija išlieka silpna!

Kritika dėl ES lėšų panaudojimo: miškų gaisrų prevencija išlieka silpna!

Neseniai paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje Europos Audito Rūmai kritikavo netinkamą ES paramos panaudojimą kovai su miškų gaisrais. Šios priemonės ypač išaugo dėl Koronos atkūrimo fondo (ARF), o išlaidos prevenciniam miškų gaisrų gesinimui pastaraisiais metais didėja. Atliekant analizę buvo atrinkti tokie nariai kaip Graikija, Ispanija, Lenkija ir Portugalija. Mažas laikraštis praneša, kad visų pirma Portugalijoje išlaidų dalis prevencijos priemonėms padidėjo nuo 20 % 2017 m. iki 61 % 2022 m.

Tačiau sunkumų išlieka tai, kad trūksta pagrindinių duomenų apie finansavimo dydį. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nėra vieningos kovos su miškų gaisrais strategijos, o tai labai apriboja priemonių veiksmingumą. Be to, didesnis dėmesys prevencijos strategijoms, tokioms kaip priešgaisrinių tvorų kūrimas ir labai degios augmenijos pakeitimas, yra teigiamas. ORF.

Miško gaisrų prevencijos iššūkiai

Daugelyje nukentėjusių regionų, pavyzdžiui, Galisijoje Ispanijoje, nuo 2018 m. dauguma lėšų buvo panaudota prevencijos priemonėms. Kitas kritinis ataskaitos punktas yra tai, kad miškų gaisrų riziką gerokai padidino klimato kaita, o pagrindinė gaisrų priežastis dažnai yra žmogaus veikla. Pastaraisiais metais miškų gaisrai ES ne tik padažnėjo, bet ir intensyvėjo. Nuo 2021 m. Mažas laikraštis.
Remiantis Europos Audito Rūmų ataskaita, miškų gaisrų grėsmės Graikijoje sąrašas yra senesnis nei 45 metai, o tai labai abejoja priemonių tinkamumu ir savalaikiškumu.

Be to, ES lėšos nukreipiamos į regionus, kuriuose naudojami pasenę pavojų žemėlapiai, todėl, pavyzdžiui, Portugalijoje atsiranda potvynių. Šie iššūkiai rodo, kad trūksta koordinuotos naudojamų priemonių stebėsenos ir geresnio būsimų prevencijos priemonių planavimo.

Ilgalaikės strategijos ir sprendimai

ES Komisija rengia naują miškų strategiją, kuri jau buvo paskelbta kaip Europos žaliojo kurso 2021 dalis. Ši strategija skirta skatinti apželdinimą miškais ir miškų išsaugojimą Europoje. Klimato kaita yra ne tik iššūkis miškų gaisrų prevencijai, bet ir didina tokias problemas kaip sausros ir žievėgraužių antplūdis. Todėl, siekiant padidinti miškų atsparumą gaisrams, reikalingi ir nauji tvarkymo principai ES Komisija.

EASAC perspėja, kad iki 2100 m. intensyvių miškų gaisrų tikimybė gali būti dvigubai didesnė. Siekiant užkirsti kelią šiems pokyčiams, ekspertai pabrėžia, kad reikia ne tik miškų kirtimo ir koridorių tiesimo. Prevencija taip pat turi apimti klimato apsaugą ir atkūrimą, kad būtų išvengta negrįžtamos žalos.