Valytoja nutraukta nedarbingumo atostogų metu ir dar gauna 6260 eurų!
Kambarinė iš Mistelbacho buvo be įspėjimo atleista nedarbingumo atostogų metu ir su AK pagalba gavo 6260 eurų.

Valytoja nutraukta nedarbingumo atostogų metu ir dar gauna 6260 eurų!
Kambario prižiūrėtoja iš Mistelbacho rajono Žemutinėje Austrijoje šiuo metu išgyvena ginčus po to, kai buvo atleista iš darbo nedarbingumo atostogų metu. Atleidimas iš darbo įvyko 2024 metų vasarą, nesilaikant įstatymų nustatytų įspėjimo terminų. Pagal 5min.at, ji taip pat buvo išregistruota iš Austrijos ligonių kasos (ÖGK) ir negavo 2 mokėjimų be paaiškinimo24.
Dėl šios situacijos nukentėjusieji kreipėsi į Mistelbacho darbo rūmus (AK), kurie agitavo už jų pretenzijas. Galiausiai AK už valytoją galėjo gauti 6 260 eurų sumą, kurią ji pagal įstatymą ir sutartį turėjo teisę. Mistelbach AK vadovas Rudolfas Westermayeris pabrėžia, kad tokiais atvejais visada apsimoka vykti į AK rajono biurą.
Teisinė padėtis nedarbingumo atostogų metu
Darbuotojų atleidimas iš darbo nedarbingumo atostogų metu dažnai kelia teisinių klausimų. Nėra bendros apsaugos nuo atleidimo sergantiems darbuotojams. Darbdaviai gali atleisti darbuotojus nedarbingumo atostogų metu, tačiau tam taikomos tam tikros procedūros. Kaip praneša WKO, nutraukimas įsigalioja, kai tik darbuotojas jį gauna (pvz., raštu). Tai taip pat taikoma, jei darbuotojas nėra toje pačioje vietoje, kol darbuotojas gali kontroliuoti darbo sutarties nutraukimą.
Tačiau teisinė bazė neriboja galimybės išeiti iš darbo nedarbingumo atostogų metu. Darbdaviai taip pat neprivalo atidėti darbo sutarties nutraukimo. Tačiau darbuotojai turi teisę į tolesnį darbo užmokesčio mokėjimą, jei jie turi teisę į tolesnį darbo užmokesčio mokėjimą. Jei nutraukimas yra neaiškus arba neprieinamas, ypač ligos atveju, gali kilti abejonių dėl nutraukimo veiksmingumo.
Darbuotojų teisių išaiškinimas
Pagal nuostatus, darbuotojai, esantys nedarbingumo atostogų, po protingo termino privalo pateikti nedarbingumo patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta tam tikra informacija apie nedarbingumo pradžią ir numatomą trukmę. Diagnozė nėra privaloma, o pavėluotas pranešimas apie ligą automatiškai nutraukiamas. Darbo rūmai informuoja, kad sprendimą dėl nedarbingumo priima gydantis gydytojas.
Be to, ÖGK turi būti informuojama apie bet kokius buvimo vietos pasikeitimus nedarbingumo atostogų metu. Kita svarbi detalė – darbuotojai, siekdami užsitikrinti savo teises ligos atveju, turėtų atidžiai stebėti sutarčių sąlygas ir visas kolektyvines sutartis. Dabartinė valytojos padėtis išryškina šių taisyklių aktualumą ir galbūt nepakankamą informaciją apie darbuotojų teises.