Mokytojai Austrijoje: 51 nemokama diena ir didėjantis stresas!

Mokytojai Austrijoje: 51 nemokama diena ir didėjantis stresas!

Neseniai atliktas „GoStudent“ tyrimas rodo, kad mokytojai Austrijoje dirba neatlygintinai vidutiniškai 51 dieną. Šis nerimą keliantis atradimas atskleidžia didelius iššūkius, su kuriais kasdien susiduria daugelis mokytojų, nes dėl darbuotojų trūkumo jie verčia dirbti ilgiau. Tyrimo duomenimis, per 66% apklaustųjų teigia, kad jų darbo krūvis labai padidėja dėl kolegų nebuvimo. Mokytojai dirba ir per atostogas, kurios nėra visiškai nedarbingos, per šį laiką į pamokų planavimą ir korekcijas investuoja per 130 valandų. Teigiama, kad mokytojai dirba vidutiniškai 12 valandų viršvalandžių per savaitę mokyklos valandomis, o didžioji dalis šių viršvalandžių tenka pamokų planavimui, medžiagos paruošimui ir taisymui.

Tyrimas pagrįstas išsamia apklausa ir laiko panaudojimo analize, jame dalyvavo 252 mokytojai iš JK, Austrijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Į analizę buvo įtraukti dalyviai iš visų mokyklų lygių, todėl rezultatai tampa dar reikšmingesni. Keista, bet daugiau nei du trečdaliai respondentų teigia, kad ilgos darbo valandos turi neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad daugiau nei 50 % mokytojų reikalauja finansinės paramos iš valdžios, nes 72 % respondentų mano, kad per mažai daroma kompensuojant viršvalandžius.

Stresas mokytojo profesijoje

Kitas aspektas, apkraunantis mokytojų darbo sąlygas – klaidingas visuomenės suvokimas apie mokytojo profesiją kaip ne visą darbo dieną. Daugelis mokytojų turi bendrą darbo vietą, kuri apima mokymą mokykloje, taip pat pasirengimą ir tolesnį darbą. Vokietijoje, kur, remiantis statistika, mokytojai išdirba daug mokymo valandų, palyginti su ES, susidorojimas su nemotyvuotais ir nedrausmingais mokiniais bei didelis triukšmo lygis klasėje sukelia papildomą stresą. Tai sustiprina tai, kad mokytojai dažnai negali aiškiai atskirti profesinio ir asmeninio gyvenimo. 15 procentų mokytojų taip pat mano, kad jų darbą įtempia papildomos ir administracinės užduotys.

Koronos pandemija padėties nepagerino; Mokyklų uždarymas ir netinkamos skaitmeninės galimybės padidino darbo krūvį ir padidino stresą. Tyrimai rodo, kad maždaug kas trečias mokytojas jaučiasi perkrautas. Mokytojų sveikatos svarba buvo pripažinta jau seniai, todėl skubiai reikia sukurti prevencines priemones ir metodus kovai su stresu.

Sveikatos stiprinimo priemonės

Siekdamos susidoroti su mokytojo profesijos iššūkiais, įvairios federalinės žemės kuria sveikatos stiprinimo programas. Badene-Viurtemberge siūlomi specialūs sveikatos stiprinimo pasiūlymai, o Bavarija nori pagerinti pasitenkinimą darbu, naudodama „LehrKraftStärken“ programą. Berlynas ir Brandenburgas remiasi struktūrizuotu sveikatos valdymu, analizuodami pradinę sveikatos būklę. Šios programos dažnai taip pat apima instruktavimą ir mokymus, skirtus fizinei ir psichinei sveikatai gerinti.

Edukologijos tyrinėtojas Bärbel Wesselborg tiria veiksnius, sukeliančius mokytojų stresą. Jos tyrimai jau atnešė naujų įžvalgų apie mokytojo profesijos streso ir atsparumo veiksnius, kurie gali būti labai svarbūs kuriant teigiamus pokyčius. Poreikis mokytojų sveikatai laikyti neatsiejama kasdienio mokyklos gyvenimo dalimi ir skatinti grįžtamojo ryšio kultūrą, siekiant sumažinti įtampą ir sustiprinti mokytojų sveikatą.