Karašonys perspėja: kirtimai kelia pavojų ūkininkų ateičiai!

Karašonys perspėja: kirtimai kelia pavojų ūkininkų ateičiai!

Liberalus federalinis tarybos narys Thomas Karacsony išsako aštrią kritiką juodai-raudonai-rožinės vyriausybės planuojamiems taupyti 2025/2026 metų dvigubame biudžete. Šie kirtimai yra ataka kaimo vietovėms, ypač žemės ūkiui, miškininkystei ir aplinkai. Karašonys atkreipia dėmesį, kad investicijoms į žemės ūkį 2026 metais biudžete numatyta 70 mln. eurų mažiau, o tai gali kelti grėsmę daugelio ūkininkų egzistavimui.

Karašonys savo pareiškime perspėja nesumažinti finansavimo krušos draudimui. Jis pabrėžia, kad toks pjūvis yra pavojingas, ypač išaugus ekstremaliems orams. Daugeliui kaimo pragyvenimo šaltinių iškiltų pavojus be pakankamos paramos nelaimės atveju. Šis įspėjimas buvo susijęs su jo pokalbiu su ūkininku Burgenlande. Tai leido suprasti, kad ūkininkai moka tvariai organizuoti savo darbą.

Ideologinių intervencijų kritika

Karašonys taip pat kritikuoja planuojamą uždrausti visiškai groteles grindis. Jis tai vertina kaip ideologiškai motyvuotą puolimą prieš patikrintas ūkininkavimo formas. Jo nuomone, įstatymas nepagerins gyvūnų gerovės – vietoj to kels netikrumą ūkininkams. Todėl liberalas politikas reikalauja, kad ÖVP žemės ūkio ministras atšauktų žemės ūkio subsidijų mažinimą ir sustiprintų draudimą nuo krušos. Savo pasisakymuose jis aiškiai pasisako prieš ideologines intervencijas į žemės ūkio praktiką ir reikalauja gerbti ūkininkų kompetenciją ir gyvenimo tikrovę.

Atsižvelgiant į Karašonių kritiką, svarbu atkreipti dėmesį į 2023 m. reformuotos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) vaidmenį. Šia reforma siekiama iki 2027 m. skatinti ekologiškesnį ir tvaresnį Europos žemės ūkį. Kasmet į Vokietiją nukeliauja apie 6,2 mlrd. eurų ES lėšų žemės ūkio paramai. Šios lėšos suskirstytos į du ramsčius: pirmasis apima tiesiogines išmokas ūkininkams, kurie priklauso nuo žemės ūkio paskirties žemės. Antrasis ramstis skirtas remti tvaraus valdymo ir kaimo plėtros programas, kuriomis siekiama pagrindinių BŽŪP tikslų.

Reklamuoti kaimo vietoves

Federalinė vyriausybė siekia stiprinti kaimo regionus kaip savarankiško gyvenimo ir ekonomikos zonas. Tai daroma atsižvelgiant į skirtingus plėtros potencialus ir skatinant kaimo vietovių patrauklumą. BŽŪP yra pagrindinė priemonė šioje srityje, ypač antrasis ramstis, sukurtas nuo 2000 m. Juo skatinamos kaimo vietovės ir teikiama finansinė parama per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu Vokietija iš viso gaus 8,3 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų žemės ūkio struktūrai ir pakrančių apsaugai gerinti. Be to, plačiajuosčio ryšio plėtra finansuojama kaip federalinės kaimo plėtros ir regioninės vertės kūrimo programos (BULEplus) dalis, siekiant iki 2030 m. visoje šalyje aprėpti šviesolaidiniais tinklais. Skaitmeninimo projektai, tokie kaip skaitmeninio kaimo dvynys iš Ettelno, kuris laimėjo apdovanojimą pasauliniame išmaniojo miesto konkurse, taip pat yra skirti ateičiai padaryti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad iššūkius, su kuriais susiduria žemės ūkis ir kaimo vietovės, įtakoja ir finansinės, ir ideologinės struktūros. Belieka laukti, kaip valdžia reaguos į Karašonių įspėjimus ir reikalavimus bei kokių priemonių bus imtasi kaimo žemės ūkiui užtikrinti.