Patirkite pasninką nauju būdu: taip atrandame vidinę laisvę ir gyvenimo džiaugsmą!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Pokalbyje su Sr Huberta Rohrmoser Marijos sesuo aiškina gilesnę pasninko, kaip kelio į vidinę laisvę ir gyvenimo džiaugsmą, prasmę per gavėnią.

Patirkite pasninką nauju būdu: taip atrandame vidinę laisvę ir gyvenimo džiaugsmą!

Viena, 2025 m. kovo 4 d. (KAP) – Gavėnią, kuri prasideda kovo 5 d., Pelenų trečiadienį, patyrusi meditacijos vadovė ir Marijos sesuo Huberta Rohrmoser vertina kaip kvietimą į vidinę laisvę ir stiprinti tarpusavio santykius. Pokalbyje su Kathpress Ji aiškina, kad pasninkas – tai ne tik apsieiti be. „Pasninko sprendimas, apsunkinantis kitų žmonių gyvenimus, neturi prasmės“, – sakė vienuolė. Jos dėmesys skiriamas priklausomybių atpažinimui ir atsisakymui, kad būtų skatinamas gyvenimo džiaugsmas. Jos filosofija pabrėžia savęs, kitų žmonių ir Dievo atidumo svarbą, o ne savęs optimizavimą ar susilaikymą dėl spaudimo.

Vykdydama dvasinę praktiką, S. Rohrmoser ragina sąmoningai naudoti žiniasklaidą, kad jos neapsunkintų neigiamos naujienos. Tikslas yra pripažinti tamsiuosius ir teigiamus pasaulio aspektus. „Mes, kaip žmonės, turėtume suvokti savo jausmus ir suteikti jiems erdvės, bet galiausiai taip pat turime juos paleisti, kad galėtume gyventi dabartyje“, – aiškina ji. Pasninko kaip holistinės praktikos supratimas taip pat apima regioninius judėjimus, sąmoningą valgymą ir reguliarias dėkingumo akimirkas – elementus, kurie padeda gyventi aktyvų ir verta gyventi. S. Hubertos teigimu, pasninkas – tai erdvės gyvenimui sukūrimas ir neatidėliotinų poreikių paleidimas, siekiant psichologinės ir dvasinės laisvės. Kaip ji apibūdina, toks požiūris padeda atpažinti ir įgyvendinti gilius gyvenimo troškimus ne kaip apribojimą, o kaip išlaisvinimą.

Marijos seserys, kurioms priklauso S. Rohrmoser, savo pašaukimą vertina kaip tarnavimą žmonėms. „Aš galiu padaryti žmones laimingus savo įdėmiu klausymu ir mažais impulsais jų gyvenimui“, – sako ji, turėdama omenyje savo požiūrį į dvasinį vadovavimą. Ji įsitikinusi, kad Dievas kiekvieną žmogų lydi asmeniškai ir į jos darbą žiūri kaip į atramą kuriant individualius gyvenimo kelius. Pasninko mėnesį ji laiko svarbiu savirefleksijos ir santykių su Dievu ir su kitais žmonėmis puoselėjimo etapu.