Trumpas pasirenka diplomatiją: Irano derybos buvo nutrauktos po Izraelio atakos!

Trumpas pasirenka diplomatiją: Irano derybos buvo nutrauktos po Izraelio atakos!

Geopolitinė įtampa tarp JAV ir Irano vėl atsidūrė po to, kai JAV atsisakė paramos planuojamai karinei atakai prieš Irano branduolinius objektus. Kaip oe24 Pranešama, kad prezidentas Donaldas Trumpas nuodugniai apsvarstė ataką. Vietoj to jis siekė derybų su Iranu ir rėmėsi diplomatija.

Pirmosios netiesioginės Vašingtono ir Teherano derybos įvyko praėjusį šeštadienį Omano mieste Maskate. Abi šalys derybas apibūdino kaip „pozityvias“ ir „konstruktyvias“. Ši diplomatija yra ypač reikšminga, nes ji įvyko po daugelio metų ledynmečio tarp dviejų tautų. Antrasis derybų ratas jau numatytas 2025 m. balandžio 19 d., Irano užsienio reikalų ministras tai patvirtino paskelbdamas derybų vietą Maskate, kaip pranešė Heidelbergas24 pranešė. Anksčiau buvo spėliojama apie derybų Romoje tęsimą.

Karinės grėsmės ir vidinė įtampa

Trumpas patiria vidaus politinį spaudimą ir siekia naujo branduolinio susitarimo su Iranu. Kol vyksta derybos dėl galimo susitarimo, padėtis tebėra įtempta. Prezidentas pabrėžia, kad Iranas neturi turėti branduolinių ginklų ir užsimena apie karinius veiksmus, jei Iranas nebendradarbiaus. Trumpas sako, kad Iranas yra „gana arti“ branduolinio ginklo kūrimo. Jis yra pasirengęs padaryti „kažką labai sunkaus“, kad to išvengtų, keldamas susirūpinimą dėl galimo konflikto regione, pvz. ZDF pranešė.

Šiame kontekste Izraelis pastūmėjo planus atakuoti Irano branduolinius objektus, siekdamas bent metais atidėti branduolinių ginklų kūrimą. Buvo paprašyta JAV pagalbos siekiant apsaugoti Izraelį nuo galimo Irano keršto. Tačiau D. Trumpas atmetė karinę paramą ir sutelkė dėmesį į diplomatinius sprendimus, o Izraelio vyriausybė, vadovaujama Benjamino Netanyahu, ir toliau siekia griežtesnio požiūrio.

Kelias į priekį

Būsimos derybos yra labai svarbios Irano branduolinės programos ateičiai ir atspindi sudėtingus abiejų šalių santykius. Nors atrodo, kad Iranas yra pasirengęs leistis į kompromisus prieš derybas, kad užsitikrintų savo statusą, akivaizdu, kad skirtingi abiejų pusių interesai ir reikalavimai gali apsunkinti tvarų sprendimą. Tebesitęsiančios sankcijos uždėjo didelę naštą Irano ekonomikai ir padidino spaudimą Irano vadovybei siekti veiksmingų derybų.

Abi pusės dabar tikisi simbolinės sėkmės, o D. Trumpas siekia greitos pažangos. Vakarai, ypač JAV ir Izraelis, Iraną laiko grėsme ir reikalauja griežtesnės kontrolės, o Iranas, kaip pagrindinis JAV priešas, yra pasiryžęs išlaikyti savo branduolinius pajėgumus. Šioje įtemptoje situacijoje Mattisui lieka atviras klausimas, ar diplomatiniai sprendimai įmanomi net ir karinių veiksmų grėsmės akivaizdoje.