Mirtinas dumblių žydėjimas: 350 dramblių Botsvanoje mirė nuo toksiško vandens!
2020 m. daugiau nei 350 dramblių Botsvanoje mirė nuo užnuodytų vandens telkinių, užterštų melsvadumblių. Mokslininkai tiria priežastis.

Mirtinas dumblių žydėjimas: 350 dramblių Botsvanoje mirė nuo toksiško vandens!
Šokas Botsvanoje: daugiau nei 350 dramblių mirė nuo nuodingų vandens duobių! Dabar atskleidžiama dramatiška masinio išnykimo priežasties paslaptis.
2020 m. atsitiko neįsivaizduojamas dalykas: daugiau nei 350 didingų dramblių Botsvanoje tapo paslaptingos mirties aukomis. Dabar mokslininkai atskleidė šokiruojančią tiesą – mirtiną vandens telkinių kokteilį, užterštą cianobakterijomis, kurios išskleidė pavojingus cianotoksinus!
Siaubingos detalės buvo atskleistos atlikus išsamų tyrimą. Londono King's College mokslininkai nustatė, kad maždaug 20 vandens duobių Okavango deltoje, užimančių apie 6000 kvadratinių kilometrų plotą, buvo užterštos. Šios girdymo angos buvo paskutinė dramblių viltis, tačiau jos virto mirtinais spąstais!
Kas yra cianobakterijos ir kuo jos pavojingos?
Melsvadumbliai, dažnai vadinami melsvadumbliais, ne visada yra toksiški, tačiau kai kurios rūšys gali sukelti mirtiną dumblių žydėjimą stovinčiame vandenyje. Būtent šie pavojingi dumbliai buvo aptikti tyrimo metu. Drambliai, žinomi kaip Loxodonta africana, mirė 2020 m. gegužės ir birželio mėn., kai atsigėrė iš užterštos vandens duobės.
„Cianotoksinų gamyba priklauso nuo tam tikrų aplinkos veiksnių, tokių kaip staigus temperatūros padidėjimas ar maistinių medžiagų perteklius“, – aiškina tyrimo vadovas Davide'as Lomeo. Šios toksiškos sąlygos sukėlė niokojantį masinį išnykimą!
Pirmuosius siaubo ženklus per aerofotografiją aptiko organizacija „Drambliai be sienų“. Per pirmuosius kelis 2020 m. mėnesius Ngamilando rajone buvo pastebėta daugybė dramblių gaišenų. Iš viso buvo užfiksuota 161 skerdena ir 222 kaulų radiniai – tai aiškus staigaus ir katastrofiško įvykio požymis!
Kaip buvo nustatyta mirties priežastis?
Kad mokslininkai galėtų patvirtinti toksiškus dumblius kaip mirties priežastį, jie turėjo atmesti kitas galimas priežastis. Nors šis regionas laikomas žinomu brakonieriavimo tašku, skerdenos buvo rastos su nepažeistomis iltimis – tai rodo, kad brakonieriavimas nebuvo susijęs.
Mokslininkai analizavo ir kitas teorijas, pavyzdžiui, virusines ar bakterines ligas, tačiau jas atmetė dėl klinikinių požymių trūkumo. Skerdenų pasiskirstymas rodė specifinius vietinius veiksnius, lėmusius masinį išnykimą. Palydoviniais vaizdais taip pat buvo matuojamas atstumas, kurį drambliai nukeliavo išgėrę – vidutiniškai 16,5 kilometro. Daugelis mirė vos po kelių dienų!
„Kitų didelių žinduolių toksikologiniai terminai atitinka mūsų stebėtas 88 valandas“, - sakė Lomeo. Daugėjo įrodymų, kad vandens duobės buvo blogio šaltinis.
Tačiau nepaisant šių išvadų, išlieka tam tikras netikrumas. Neįmanoma išmatuoti tikslaus kiekvienos vandens duobės toksiškumo iš oro, ir lieka neaišku, ar drambliai gėrė iš kelių vandens duobių. „Labai tikėtina, kad prieš mirtį jie gėrė iš kelių balų“, – aiškinama tyrime.
Tikslios sąlygos, dėl kurių atsirado toks mirtinas toksiškumas, taip pat vis dar nežinomos. „Mes žinome, kad tam tikros cianobakterijų rūšys labiau linkusios gaminti cianotoksinus, tačiau tikslūs mechanizmai dar nėra visiškai suprantami“, – sako Lomeo.
Botsvanos vyriausybė oficialiai pripažino masinio išnykimo priežastį kaip aplinkos apsinuodijimą melsvadumblių toksinais. Tačiau klausimas išlieka: ar tokia nelaimė gali pasikartoti?
„Masinis išnykimas gali būti bet kurioje sausoje sistemoje, kur gyvūnai priklauso nuo stovinčio vandens“, – perspėja elgesio ekologas George'as Wittemieris. Pavojus gali paveikti ne tik dramblius, bet ir kitus gyvūnus!