OMV padaryta klimato žala: Austrijai – 102 milijardų eurų sąskaita!

OMV padaryta klimato žala: Austrijai – 102 milijardų eurų sąskaita!

2025 m. lapkričio 4 d. Greenpeace aktyvistai priešais Vienos parlamentą išvyniojo vienuolikos metrų ilgio „klimato kvitą“. Šis veiksmas įvyko dalyvaujant aktorei ir klimato aktyvistei Valerie Huber. Tai iliustruoja didžiulę finansinę naštą, kurią sukelia Austrijos energetikos bendrovės OMV emisijos. Pasak Ökonews, OMV padaryta žala klimatui per pastaruosius dešimt metų siekia daugiau nei 102 milijardus eurų. Šios išlaidos yra ne tik kaina aplinkai, bet ir našta visuomenei, kuri prisiima klimato krizės padarinius.

Žalos išlaidos yra įvairios: jos apima stichinių nelaimių pasekmes, jūros lygio kilimą, ekstremalias oro sąlygas ir poveikį sveikatai bei žemės ūkiui. Nerimą kelia tai, kad nuo 2015 m., kai buvo pasirašytas Paryžiaus klimato susitarimas, OMV patyrė daugiau nei 30 kartų daugiau išlaidų, nei Austrija prisidėjo prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo.

„Greenpeace“ reikalavimai

Greenpeace ragina Austrijos federalinę vyriausybę sąžiningai apmokestinti naftos ir dujų įmonių pelną. Svarbiausias dalykas yra tarptautinių įstatymų reikalavimas, užtikrinantis, kad už klimato žalą atsakingi asmenys būtų atsakingi. Teigiama, kad šiandien daroma su klimatu susijusi žala turės ilgalaikių pasekmių, kurios tęsis iki 2300 m. Pateiktas „klimato kvitas“ įrodo, kad iškastinio kuro įmonės yra pagrindinė klimato krizės priežastis ir kad gyventojai turi prisiimti pasekmes.

Greenpeace pateiktas pavyzdys yra Bisic šeima iš Gablitz, kurios namas buvo apgadintas po 2024 m. potvynių. Jų finansinė žala siekia daugiau nei 24 000 eurų, o tai dar labiau pabrėžia atsakingų įmonių atsakomybę. Greenpeace reikalauja, kad pajamos iš galimų mokesčių būtų skirtos nelaimių fondams ir klimato apsaugos priemonėms. Be to, esamas energijos krizės įnašas iškastinio kuro įmonėms turėtų būti išplėstas į vadinamąjį „klimato krizės įnašą“.

Ekonominis klimato krizės poveikis

Klimato krizė turi ne tik ekologinių, bet ir rimtų ekonominių matmenų. Remiantis [taz] ataskaita (https://taz.de/Klimakritik-und-Finanzen/!6099410/), spartus visuotinis atšilimas ir aplinkos naikinimas kelia didelę grėsmę visiems pasaulio ekonomikos sektoriams. Rizikos draudimo fondų valdytojai ir toliau remiasi savo įprastomis strategijomis, o ilgalaikiai investuotojai, tokie kaip pensijų fondai ir nepriklausomi turto fondai, vis dažniau į savo sprendimus įtraukia su gamta ir klimatu susijusią riziką. Pavyzdžiui, Norvegijos valstybinis turto fondas tikrina 96% savo portfelio dėl gamtos kapitalo rizikos.

Ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip 2022 m. Pakistane pastebėti potvyniai, sukelia žalą žemės ūkiui ir kyla maisto kainos. Tačiau net turtingesnės šalys neapsaugotos nuo šių ekologinių grėsmių, kaip rodo sausros JAV ir poveikis žemės ūkiui Europoje. Daugelis finansų įstaigų vis labiau pripažįsta poreikį integruoti šias natūralias rizikas į savo modelius.

išvada

„Greenpeace“ teigimu, raginimas imtis atsakomybės ir sąžiningai apmokestinti iškastinę energiją tampa vis aktualesnis. Pasaulinės klimato grėsmės išbando ne tik aplinką, bet ir visų šalių ekonominį stabilumą. Į ilgalaikę klimato krizės žalą reikia nedelsiant ir reglamentuotai reaguoti tarptautiniais teisės aktais ir atsakingais ekonominiais sprendimais.