Norinčiųjų koalicija: žingsnis į taiką Ukrainos konflikte?

Norinčiųjų koalicija: žingsnis į taiką Ukrainos konflikte?

2025 m. lapkričio 24 d. „Norinčiųjų koalicija“, kurią sudaro apie 30 daugiausia Europos valstybių, vaizdo konferencijoje aptars Ukrainos karo raidą. Antradienio popietę numatytame susitikime siekiama įvertinti sekmadienį Ženevoje vykusių derybų rezultatus. Šiose derybose dalyvavo delegacijos iš JAV, Ukrainos ir kelių Europos šalių, daugiausia dėmesio skirdamos 28 punktų JAV pateiktam karo užbaigimo planui. Diskusijose nustatyta, kad planas, kuriame Maskva atsižvelgiama į pagrindinius reikalavimus, atneša ir pažangos, ir iššūkių, kaip praneša Kleine Zeitung.

Friedrichas Merzas išreiškė skeptišką požiūrį į derybas ir šią savaitę nesitiki proveržio. Jis apibūdino procesą kaip sunkų ir tikisi tik nedidelės pažangos. Merzas taip pat pabrėžė, kad Ukraina neturi būti verčiama daryti vienašalių teritorinių nuolaidų, nes Ukrainos interesai yra ir Europos interesai. Tuo tarpu ES valstybių ir vyriausybių vadovai Ženevoje vykusių derybų rezultatus vertina ES ir Afrikos viršūnių susitikimo Luandoje kuluaruose. Jie taip pat ieško būdų, kaip pritaikyti prieštaringai vertinamą JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų planą, kurio pasiūlymuose, be kita ko, yra Ukrainos kariuomenės dydžio mažinimas ir Ukrainos stojimo į NATO atmetimas, rašoma taz pranešime.

Ukrainos pozicija ir tarptautinės reakcijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su keliais Europos lyderiais ir gyrė diplomatines pastangas po derybų Ženevoje. Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas teigiamai, bet atsargiai vertino derybas dėl JAV plano ir kalbėjo apie pažangą, tačiau lydimą didelių neišspręstų problemų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jeano-Noelio Barrot pareiškimui, kuris derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir naudingas.

Tačiau karo tikrovė vis dar kelia nerimą: Rusijos atakos prieš Ukrainą tęsėsi, ypač Charkove, kur žuvo keturi žmonės ir 13 buvo sužeista. Ukrainos oro pajėgų antskrydis pranešė apie 162 atakuojančius bepiločius orlaivius, kuriuos Rusija iššovė per vieną naktį. Reaguodama į susidariusią situaciją, Rumunija suaktyvino naikintuvus, kad atremtų Rusijos bepiločių orlaivių atakų prieš civilius ir uosto infrastruktūrą netoli sienos grėsmę.

Perspektyvos ir tolesni pokyčiai

Dabartinės derybos rodo, kad JAV ir Europa palaiko Ukrainos poziciją, kuri siekia visiško jos teritorinio vientisumo atkūrimo. Kita vertus, Rusija atmeta bet kokias teritorines nuolaidas ir ragina visiškai „demilitarizuoti“ ir „denacizuoti“ Ukrainą. Kaip praneša Tagesschau, JAV pakeitė savo pozicijas valdant D. Trumpui ir siekia greitų paliaubų. Tikimasi, kad iš Ukrainos bus pareikalauta nuolaidų, kad būtų išvengta teritorijos praradimo. Kovo 6 d. jau numatytas specialus ES viršūnių susitikimas, kuriame bus išaiškinti neatlikti klausimai dėl paramos Ukrainai ir Europos saugumui.