Ukrainos paliaubomis siekiama priversti Putiną priimti karo tikslus prieš Trumpą
Šiame straipsnyje analizuojame skubų paliaubų raginimą Ukrainoje, kuriuo buvo siekiama priversti Putiną atskleisti Trumpui savo karo tikslus. Kokie diplomatiniai kanalai atviri Europai?

Ukrainos paliaubomis siekiama priversti Putiną priimti karo tikslus prieš Trumpą
Kijeve, Ukrainoje, ant stalo bus pasiūlymas, kurio Kremlius negali nei atmesti, nei priimti. Tačiau tai gali sukelti jam nemalonų pasirinkimą, taigi ir tikrą Rusijos prezidento interesą Vladimiras Putinas jo brutaliame kare atskleisti.
Europos iniciatyva dėl taikos derybų
Europos lyderiai grumiasi su klausimu, ar Taikos pokalbiai Dėl Ukrainos gali būti pasiekta apčiuopiamų rezultatų įtikinant Maskvą sustabdyti smurtą, o agresija ateinančiais vasaros mėnesiais gali didėti.
30 dienų Ukrainai
Šis pasiūlymas suteikia didžiausiai Europos armijai – Ukrainai – kiek daugiau nei 30 valandų, kad paruoštų savo priešakines pajėgas tai, kas gali trukti mėnesį trukusiai įtemptai taikai. Tikimasi kelias savaites truksiančių rimtų derybų, kurių metu bus sprendžiamos šalies sienos.
Pavojai Europos saugumui
Galiausiai Ukraina, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Lenkija susidūrė su aišku sprendimu: viešas Trumpo administracijos kantrybės praradimas – iš dalies su Maskva, iš dalies nepateisinamas Kijevo atžvilgiu – kyla pavojus, kad Baltieji rūmai tiesiog „judės toliau“. Tai gali reikšti JAV pagalbos Ukrainai praradimą, taip pat pastangas rasti taikų sprendimą – galimą katastrofą Europos saugumui.
Aukšto lygio diplomatinės pastangos
Aiškios diplomatinės Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio ir, žinoma, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastangos padėjo Baltiesiems rūmams remti Europos pastangas kontroliuoti didžiausio nuo 1940-ųjų žemyno karo baigtį.
Kremliaus reakcijos ir galimos strategijos
Kremlius dabar turi reaguoti į pasiūlymą. Ankstesnių atsakymų, tokių kaip „Reikia pasikalbėti apie niuansus“, nebepakanka. Kremlius galėtų sutikti su pasiūlymu, bet surengti smurto antplūdį ir dėl to kaltinti Ukrainą. Arba Maskva galėtų suabejoti tam tikrais pasiūlymo elementais arba tiesiog atsisakyti pasiūlymo.
Taktinis balansavimo aktas Ukrainai
Ateinančios savaitės yra itin svarbios Ukrainai ir jos sąjungininkėms. Klausimai lieka neatsakyti: ar Kijevas sugebės įsakyti savo pajėgoms nesigintis puolimo atveju? Jei JAV turėtų stebėti paliaubas, ar ji iš tikrųjų turi galimybę stebėti šimtus mylių fronto linijų? Tikslūs Maskvos pažeidimų įrodymai bus itin svarbūs norint tinkamai reaguoti į neišvengiamą Rusijos dezinformacijos ir kaltinimų bangą.
Neveikimo išlaidos
Kitą mėnesį Kijevo ir Europos išlaidos gali būti didelės. Ukraina gali prarasti teritorinius laimėjimus, nes jos kariai ne taip aršiai reaguos į Rusijos atakas per paliaubas. Šiandien Kijeve matoma Europos vienybė, kurią palaiko daugiau nei tuzinas kitų šalių nuo Naujosios Zelandijos iki Kanados, gali labai nukentėti, ypač jei Amerikos parama Ukrainai sumažės.
Ateities perspektyvos: ieško ramybės
Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje siekia aiškumo, ar Putinas iš tikrųjų yra suinteresuotas kokia nors taika. Tačiau kelias iki jo yra neaiškus ir pažymėtas Putino manipuliacijomis. Atrodo, kad šiuo kritiniu momentu penkių didžiausių Europos armijų lyderiai Kijeve priėjo prie išvados, kad Putinas nenori taikos ir mėnesio ramybės tikrai nesulauks.
Artimiausiomis savaitėmis bus sunku sustiprinti šią įžvalgą ir įtikinti Trumpą laikytis nuoseklesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei jo pirmtakas Joe Bidenas. Kelias, kurį Europos lyderiai mato ateinančiais mėnesiais, rodo karo eskalaciją, kai Putinas pažeidė paliaubas ir smogė „didžiuliomis sankcijomis“, o Europa didina savo karinę paramą Ukrainai.