Šokolado kainų šokas: saldainiai mažėja ir brangsta!

Šokolado kainų šokas: saldainiai mažėja ir brangsta!

Šokolado kainos kyla dėl rekordinių kakavos kainų pasaulinėje rinkoje, o vartotojai susiduria su realybe, kad už kiekvieną eurą šokolado gauna trečdaliu mažiau nei prieš penkerius metus. JAV investicijų banko „JPMorgan“ duomenimis, pramonė susiduria su galima infliacijos banga, kuri jau dabar slegia saldumynų populiarumą. Visų pirma, Lindt „Gold Bunny“ pirmą kartą kainuoja daugiau nei 4 eurus, o batonėliai vidutiniškai pabrango beveik trečdaliu, o tai turi didelę įtaką vartotojų pirkimo sprendimams. „Ritter Sport“ Alpine pieno veislė dabar parduodama už 1,89 euro, o ne už 1,49 euro, o prekės ženklas „Milka“ buvo pavadintas „mėnesio fiktyviu paketu“, kai batonėlis sumažėjo nuo 100 iki 90 gramų, o kaina pakilo nuo 1,49 iki 1,99 euro. Šie pokyčiai vyksta dėl klimato kaitos ir netinkamo valdymo pagrindiniuose kakavos auginimo regionuose sukelto rinkos pokyčio. Ekspertai prognozuoja, kad pigios kakavos laikai baigėsi.

Vakarų Afrikoje, pagrindiniame kakavos auginimo regione, derlius smarkiai sumažėjo dėl ekstremalių oro sąlygų ir klimato pokyčių. Kakavos gamyba Ganoje 2024 m. sumažėjo beveik perpus, todėl derlius buvo prasčiausias per du dešimtmečius. Kakavos tonos kaina pakilo iki 12 000 eurų – tai šešis kartus brangiau nei prieš keletą metų. Kakavos augintojai, tokie kaip Samuelis Davoras, praneša apie rimtus derliaus nuostolius ir finansinius sunkumus. Jie taip pat gauna tik 9 procentus prekybos centrų kainų, o tai reiškia, kad dažnai uždirba mažiau nei pusę to, ko reikia išgyventi. Ganos kakavos institucija perka pupeles už maždaug 3000 eurų už toną, o rinkos kaina yra gerokai didesnė.

Tvarumas ir rinkos koregavimas

Augantis neapibrėžtumas kakavos rinkoje verčia įmones vis daugiau investuoti į tvarumo programas, siekdamos padidinti derlių ir sumažinti miškų naikinimą. ES miškų kirtimo reglamentas riboja naujų augalų sodinimą naujose auginimo plotuose, o tai dar labiau apkrauna gamybos pajėgumus. Kartu „Oxfam“ ragina didesnes tiesiogines išmokas iš gamintojų ir prekybos centrų kakavos augintojams, kad pagerintų jų gyvenimo sąlygas. Vokietijoje apie 80 procentų kakavos gaunama iš Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos, o tai rodo priklausomybę nuo šių regionų.

Pasauliniu mastu kakavos kaina auga, o pramonėje tai rodo 67,55 proc. padidėjusios vidutinės kainos, kurią sustiprino El Ninjo reiškinys. Dėl pragyvenimo išlaidų krizės vartotojai vis dažniau ieško sveikesnių, tvaresnių galimybių ir reikalauja skaidrumo tiekimo grandinėje. Įmonės privalo ne tik skaidriai informuoti apie kainų didėjimą, bet ir siūlyti mitybos patobulinimus bei naujus produktų variantus. Didėjanti tendencija yra šokolado „be kakavos“ kūrimas, kuriame naudojami tokie ingredientai kaip karobai, avižos ir saulėgrąžų sėklos, reaguojant į didėjančią sveikesnių alternatyvų paklausą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šokolado gamintojai, ypač Vokietijoje, susiduria su pardavimų mažėjimu. Šokoladinių plytelių pardavimas sumažėjo 10 procentų, o šokoladinių – 20 procentų. Tai atspindi besikeičiančius vartotojų pageidavimus ir iššūkius, kylančius dėl didėjančių sąnaudų ir augančių tvarios gamybos praktikos poreikių. Be to, kakavos pramonė tobulėja pasitelkdama naujoviškus metodus, siekdama įveikti klimato kaitos iššūkius ir sveikesnių produktų paklausą. Tokios įmonės kaip „California Cultured“ imasi korinio žemdirbystės, nes agromiškininkystė įgauna trauką. Taip pat atliekami fermentacijos technologijos tyrimai, siekiant atkurti tradicinio šokolado skonį ir tekstūrą.