Klimato kaita: 2023 m. bus karščiausi metai istorijoje!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

„Copernicus“ praneša: 2024-ieji bus pirmieji metai, kai pasaulinis atšilimas viršys 1,5 laipsnio nuo rekordų pradžios.

Klimato kaita: 2023 m. bus karščiausi metai istorijoje!

Nerimą kelianti ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ ataskaita atskleidžia, kad 2023-ieji bus pirmieji užfiksuoti metai, kai vidutinė pasaulio temperatūra bus daugiau nei 1,5 laipsnio virš priešindustrinio lygio. Prognozuojama, kad temperatūra sieks bent 1,55 laipsnio, šie metai taps šilčiausiais istorijoje. JT generalinis sekretorius António Guterresas jau kalbėjo apie „klimato žlugimą“ 2023 m., o naujausi duomenys patvirtina šią baisią prognozę.

„Copernicus“ direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess dabartinius skaičius apibūdino kaip „naują etapą“ ir paragino juos panaudoti kaip paskatą artėjančiai COP29 klimato konferencijai. Tačiau klimato mokslininkas Mojibas Latifas išlieka skeptiškas: „COP akivaizdžiai nėra veiksmingi“, – sako jis ir įspėja apie kitą nesėkmę Baku. Nors tarptautinė bendruomenė iškėlė tikslą 2015 metais Paryžiuje apriboti visuotinį atšilimą iki žemiau 2 laipsnių, 1,5 laipsnio riba vis dažniau laikoma nerealia.

Grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio skubumas

Ekspertai diskusiją apie 1,5 laipsnio slenkstį laiko nereikšminga. Klimato tyrinėtojas Andersas Levermannas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas turi būti grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis. Nedelsiant nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, temperatūra ir toliau kils. Latifas perspėja, kad CO2 kiekis atmosferoje nenumaldomai didėja ir žemė vis labiau nepajėgia sugerti šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net jei visos emisijos būtų nedelsiant sustabdytos, ateinančiais dešimtmečiais pasaulinis atšilimas gali padidėti dar puse laipsnio.

Nerimą keliantys Koperniko duomenys rodo aiškią tendenciją: 2023 m. spalio mėn. vidutinė temperatūra buvo 15,25 laipsnio, o tai 0,8 laipsnio viršija 1991–2020 metų vidurkį ir 1,65 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu. Vandenynai, dengiantys 71 procentą Žemės paviršiaus, atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant temperatūrą ir yra glaudžiai susiję su rekordiškai aukšta oro temperatūra. „Copernicus“ duomenys yra pagrįsti milijardais matavimų visame pasaulyje ir rodo, kad Žemė yra pavojingame kelyje.