NATO valstybės sutaria: penki procentai gynybai ir pagalbai Ukrainai!

NATO valstybės sutaria: penki procentai gynybai ir pagalbai Ukrainai!

2025 metų birželio 2 dieną NATO gynybos ministrai susitiks Briuselyje aptarti karinių išlaidų ir paramos Ukrainai. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte iš anksto aiškiai kreipėsi į valstybes nares Vilniuje. Jo nuomone, siekiant geriau susidoroti su geopolitine konfrontacija su Rusija, skubiai reikia didesnių išlaidų gynybai. Rutte ragina didinti išlaidas bent iki 3,5 procento BVP ir 1,5 procento karinei infrastruktūrai. Jis mano, kad dabartinis NATO tikslas – 2 proc.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palaiko R. Rutteno reikalavimus ir atkreipia dėmesį į pavojų, kad Rusija gali greitai konsoliduoti savo ginkluotąsias pajėgas. Nausėda tikisi, kad NATO narės galės susitarti dėl gynybos išlaidų iki penkių procentų BVP. Tai paremtų JAV planus, kuriuose siūloma padidinti savo sąjungininkams iki penkių procentų. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas tai vadina „pradiniu įnašu ateičiai“ ir itin svarbiu „taikai per jėgą“.

Ukraina ir jos parama

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo NATO šalims už paramą kovoje su Rusija. Jis išreiškė viltį dėl tolesnės karinės pagalbos po to, kai netikėtai Ukrainos ataka prieš Rusijos karinius aerodromus, kaip pranešama, sunaikino daugiau nei 40 orlaivių. Pranešama, kad ši ataka buvo įvykdyta naudojant dronus.

Susitikime taip pat tikimasi neoficialaus Ukrainos gynybos ministro Rusteno Umerovo dalyvavimo. Tačiau, priešingai nei įsipareigojusi Ukrainos saugumui, akivaizdu, kad šiuo metu JAV vyriausybė Ukrainos prisijungimą prie NATO laiko „nerealiu derybų būdu priimto sprendimo rezultatu“.

Diskusija apie gynybos išlaidas

Diskusija apie gynybos išlaidas yra kaip niekad aktuali, atsižvelgiant į besitęsiančias Rusijos grėsmes. NATO šalys 2024 metais gynybai planuoja išleisti apie 2,71 procento savo BVP, iš viso apie 1,5 trilijono dolerių. Prie išlaidų padidėjimo ypač prisidėjo naujosios valstybės narės, tokios kaip Suomija ir Švedija. Vokietija dabar 2024 m. skyrė 2,12 procento BVP, pirmą kartą viršijant užsibrėžtą tikslą.

Tačiau tam tikras disbalansas išlieka. Tokios šalys kaip Lenkija (4,12 proc.), Estija (3,43 proc.) ir JAV (3,38 proc.) gerokai didina išlaidas, o tokios šalys kaip Ispanija (1,28 proc.), Slovėnija (1,29 proc.) ir Liuksemburgas (1,29 proc.) demonstruoja santūrumą. Kancleris Olafas Scholzas pripažįsta, kad 200 milijardų eurų gynybos biudžetas yra nerealus, turint omenyje 500 milijardų eurų federalinį biudžetą.

Skirtingos pozicijos NATO išryškina iššūkius, su kuriais susiduria Aljansas, nes visos šalys tariasi dėl būtino išlaidų gynybai didinimo. Tikėtina, kad politinis spaudimas valstybėms narėms ir toliau didės, siekiant užtikrinti, kad NATO išliktų pajėgi veikti tiek strateginiu, tiek operatyviniu lygmenimis.