Izraelio sausumos pajėgos Libane: kelias, į kurį negrįžtama?
Straipsnyje analizuojama Izraelio karinė strategija Libane valdant Netanyahu, iššūkiai ir galimos pasekmės konfliktui su Hezbollah.
Izraelio sausumos pajėgos Libane: kelias, į kurį negrįžtama?
Frankfurtas (ots)
Dabartiniai įvykiai Libane kelia vis didesnį susirūpinimą tarptautinėje bendruomenėje. Izraelis radikaliai sustiprino savo strategijas, siųsdamas į regioną sausumos karius. Tai daroma siekiant susilpninti „Hezbollah“ karinį buvimą ir užtikrinti šiaurės Izraelio žmonių saugumą. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra už sprendimą, kuris, jo nuomone, yra būtinas siekiant sumažinti kovotojų grupės keliamą grėsmę.
Tačiau šis puolimas taip pat kelia didelių pavojų. Daugelis ekspertų kritiškai vertina išskirtinį dėmesį kariniams sprendimams. Nors B. Netanyahu ir jo dešiniųjų koalicija lažinasi dėl karinės pergalės, diplomatinio sprendimo perspektyva tebėra menka. Daugelio viltis, kad karinis pranašumas gali paskatinti tvarias taikos derybas, dar neišsipildė. Baiminamasi, kad smurtas ir toliau didės, o civilių gyventojų kančios Libane tik didės.
Dabartiniai iššūkiai konflikte
Situacija išlieka įtempta. Izraelis ne tik susiduria su „Hezbollah“, bet ir yra spaudžiamas iš „Hamas“, kuris taip pat padidino savo karinę veiklą. Tai aiškiai parodo, kad karinę pergalę regione išlaikyti nėra lengva. Net jei Izraelis gali pasiekti trumpalaikių sėkmių, tikro, ilgalaikio saugumo nepavyks pasiekti, jei kovotojų grupės ir toliau egzistuos.
Izraelio vadovybės retorika gali lemti pasikeitusią konflikto dinamiką, kuri paveiktų ne tik regioninius, bet ir tarptautinius veikėjus. Su kiekvienu kariniu konfliktu didėja platesnio konflikto eskalavimo, kuris gali išplisti į kitas šalis, rizika. Diplomatija susiduria su bauginančiu iššūkiu: kaip galima pasiekti ilgalaikę taiką, kai ginklai kalba taip garsiai?
Sprogi situacija, susidariusi dislokavus sausumos karius, taip pat kelia klausimą, ar Izraelio strategija paremta tvirtu pagrindu. Karinės intervencijos dažnai buvo vertinamos kaip trumpalaikiai sprendimai, o ilgalaikiams sprendimams reikia sudėtingų derybų ir visų dalyvaujančių poreikių bei baimių supratimo. Kol trūksta visapusiško dialogo, tvari konflikto pažanga tebėra abejotina.
Apibendrinant galima teigti, kad Izraelis šiuo metu eina labai rizikingu kursu. Sprendimas pasikliauti išimtinai karine galia gali pasirodyti pavojingas. Pažangos stoka siekiant taikos proceso, nepalieka mažai vilčių, kad greitai sumažės eskalavimas. Europa ir JAV vėl susiduria su klausimu, kaip jos galėtų reaguoti, siekdamos stabilizuoti regioną, neįsiveldamos į kitą vienmatį karinį konfliktą.
Analizuojant šią sudėtingą situaciją, visi dalyvaujantys veikėjai turi būti atsargūs ir nuspėti. Aiškus dėmesys dialogo galimybei galėtų pakeisti dabartinę dinamiką, reikalingą ne tik trumpalaikei, bet ir tvariai taikai regione. Tačiau išsami informacija apie šį incidentą vis dar yra menka praneša www.presseportal.de kad situacija išlieka įtempta ir reikalinga aiški konfliktų sprendimo strategija.