Migruojantys paukščiai: ar jie tikrai taupo energiją šiltuose pietuose?

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Naujas tyrimas rodo, kad migruojantys paukščiai, tokie kaip juodvarniai, pietuose nenaudoja mažiau energijos. Daktaras Linekas paaiškina išvadas.

Migruojantys paukščiai: ar jie tikrai taupo energiją šiltuose pietuose?

Naujas Maxo Plancko elgesio biologijos instituto tyrimas atskleidė įdomių išvadų apie paukščių, ypač juodvarnių, migracijos elgesį. Šis tyrimas rodo, kad populiarus įsitikinimas, kad migruojantys paukščiai taupo energiją skrisdami į šiltesnes vietoves, gali būti neteisingi. Vietoj to, tyrimai rodo, kad į pietus migruojantys juodvarniai neturi reikšmingo energetinio pranašumo, palyginti su jų kolegomis, kurie lieka Vokietijoje.

Tyrimas rodo, kad nors migruojantys juodvarniai bando pabėgti nuo šalčio, jų energijos suvartojimas pietuose išlieka panašus kaip ir gimtuosiuose regionuose. Įdomu tai, kad paukščiai taupo energiją prieš skrisdami, nes sumažina medžiagų apykaitą, tačiau didelės energijos sąnaudos skrendant į šiltesnius kraštus gali paneigti tariamą pranašumą. Tikslios priežastys, kodėl paukščiai ir toliau migruoja, lieka neaiškios, ypač todėl, kad kai kurie migruojantys juodvarniai turi ilgesnį išgyvenimo laiką nei tie, kurie nemigruoja.

Tyrimo įžvalgos

Daktaras Nilsas Benjaminas Linekas, dirbantis Max Planck instituto gyvūnų migracijos skyriuje, pabrėžia migracijos elgesio sudėtingumą. Nustatyta, kad migracija priklauso ne tik nuo geresnio klimato paieškų, bet ir nuo kitų galbūt nepakankamai ištirtų veiksnių. Tai kelia klausimą, ar klimato kaitos laikais paukščių migracijos elgesys dar labiau turės įtakos. Temperatūros pokyčiai ir maisto šaltinių prieinamumas gali turėti įtakos migracijos modeliams, todėl paukščiai turi prisitaikyti, kad išgyventų.

Šis tyrimas prisideda prie vykstančios diskusijos apie gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų ir parodo, kad reikia atsižvelgti ne tik į fizinius, bet ir energetinius migracijos judėjimo keliamus iššūkius. Dr. Linekas ir jo komanda tikisi tolesnių tyrimų, kurie gali atskleisti tikslius energijos suvartojimo migracijos metu mechanizmus, o tai gali turėti svarbių pasekmių gamtos apsaugai ir rūšių išsaugojimui greitai kintančioje aplinkoje.

Norėdami giliau išanalizuoti šį reiškinį, straipsnyje www.radioeins.de naudingos informacijos. Čia išsamiau paaiškiname, kaip migracija ir su ja susijusios energijos sąnaudos yra sąveika, kurią gali pabloginti klimato kaita. Šio tyrimo rezultatai skatina mus gilinti supratimą apie migruojančius paukščius ir jų adaptyvų elgesį.

Šių pakeitimų pagrindą rasite straipsnyje www.radioeins.de kur pateikiama daugiau informacijos apie migruojančių paukščių gyvenimo būdą ir jų išgyvenimo strategijas.