Žiema tampa iliuzija: ekspertai įspėja apie žiemines morkas!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Vokietijos orų prognozės rodo, kad 2025 m. sausio mėn. temperatūra bus švelni, o klimato kaita didina kraštutinius orus.

Žiema tampa iliuzija: ekspertai įspėja apie žiemines morkas!

2025 m. žiemos orų prognozės rodo neįprastą nukrypimą nuo lūkesčių. Kvalifikuoto meteorologo Dominiko Jungo teigimu, šis reiškinys vadinamas „žiemine morka“, nes prognozuota žiema nepasitvirtina. Vietoj šalčio ir sniego daugelyje regionų temperatūra yra švelni ir lyja, ypač metų pradžioje. Sausio 6-ąją Vokietijos vakaruose numatoma iki 14 laipsnių šilumos. Šios švelninančios oro sąlygos yra šiuolaikinių orų modelių ir visuotinio atšilimo, dėl kurio susidaro netipiškos sausio mėnesio temperatūros, rezultatas.

Jungas pabrėžia, kad orų modeliai, remdamiesi istoriniais modeliais, dažnai pervertina šaltį ir sniegą. Šiuo metu vyraujančios šiltos oro masės sugriovė pirminius žiemos lūkesčius. Ekspertai taip pat perspėja, kad dėl visuotinio atšilimo orai vis labiau nenuspėjami, o tiksliai numatyti žiemos orus darosi vis sunkiau. Nors sausio viduryje prognozuojamas naujas šaltis, tikimybė tebėra neaiški. „Žieminės morkos“ sąvoka simbolizuoja nusivylusias tikros žiemos viltis, pvz Merkurijus pranešė.

Visuotinis atšilimas ir jo pasekmės

2023 m. pasaulinis atšilimas labai išaugo. Vidutinė pasaulio paviršiaus temperatūra buvo beveik 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už palyginamąjį laikotarpį nuo 1850 iki 1900 m. Palyginimui: 2022 m. temperatūra buvo 0,3 laipsnio žemesnė. Dr. Helge Gößling iš Alfredo Wegenerio instituto (AWI) kalba apie „stebėtinai aukštą“ temperatūrą ir nurodo žmogaus sukeltą įtaką, El Niño ir ugnikalnių išsiveržimus kaip temperatūros padidėjimo priežastis. Ypač pažymėtina, kad 0,2 laipsnio padidėjimo paaiškinimo dar nerasta, todėl tai yra esminis klimato tyrimų klausimas.

Mokslininkų grupės įtaria, kad prie šio padidėjimo prisideda žemų debesų trūkumas virš Šiaurės Atlanto. Žemi debesys atspindi saulės šviesą ir turi vėsinantį poveikį, o aukšti debesys sulaiko šilumą atmosferoje. Debesuotumo mažėjimas mažame aukštyje buvo pastebėtas ypač šiaurinėse vidutinėse platumose ir tropikuose. Rytinėje Šiaurės Atlanto dalyje labai sumažėjo debesuotumas, o tai yra pagrindinė pasaulinės vidutinės temperatūros didėjimo priežastis. Šiuos pokyčius galėjo paskatinti jūros paviršiaus atšilimas ir smulkiųjų dalelių atmosferoje sumažėjimas.

Gößlingo įspėjime teigiama, kad pasaulinis atšilimas, viršijantis 1,5 laipsnio Celsijaus, gali būti artimesnis, nei manyta anksčiau. Tai pabrėžia, kad būtina skubiai sugriežtinti klimato tikslus ir imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta ekstremalių oro reiškinių, pvz. dienos naujienos pranešė.

– pateikė Vakarų-Rytų žiniasklaida