Kapinių poslinkis: kodėl dirvožemis daro įtaką procesui

Kapinių poslinkis: kodėl dirvožemis daro įtaką procesui

Įspūdinga, bet dažnai nepastebima tema yra skilimo procesas, prasidedantis po žmogaus mirties. Nors daugelis iš mūsų nesigilina į detales, svarbu suprasti, kas nutinka per pirmąsias dienas po mirties. Kūnas išgyvena skirtingas fazes, pradedant nuo išdžiūvimo ir taip vadinamos auttilizės, kurioje kūno ląstelės suyra be deguonies. Tai lemia lavono kvapą ir įvyksta per kelias dienas.

Bet ne visos kapinės yra vienodos, kai kalbama apie skilimo greitį! Lohr laidotuvių meistras Jürgenas Wiesneris paaiškina, kad smėlio dirvožemis, kaip ir Sendelbacho rajone, skilimą padidina iki keturis kartus greičiau nei priemolio ar molio turinčių dirvožemių, blokuojančių deguonies tiekimą. Šie skirtumai yra labai svarbūs, nes jie daro įtaką tai, kaip greitai kūnas grįžta į Žemę. Nors kai kuriose vietose sklandžiai sklandžiai veikia, kitos kapinės kovoja su „vaško kūno“ reiškiniu, kuris atsiranda, kai dirvožemis yra per šlapias ar per storas.

skilimo iššūkis

Undertaker praneša apie nerimą keliančią tendenciją: vis mažiau žmonių yra palaidoti įprastuose kapuose, nes ugnies laidojimas populiarėja. Dėl to nepakankamo skilimo problemos kyla rečiau. Ten, kur yra sunkumų, pavyzdžiui, Marktheidenfeld, sveikatos departamentas netgi buvo įjungtas ieškant sprendimų. Kapo kameros ir specialios kanalizacijos sistemos dabar yra įprasti sprendimai, skirti optimizuoti skilimą. Anika Blatz iš „Blatz“ laidojimo namų pabrėžia, kad šiose kamerose oro cirkuliacija yra lemiama palaikyti procesą.

Undertakeris sutinka: Nors iššūkiai išlieka, yra vis daugiau novatoriškų požiūrių, pagrindžiančių skilimą. Pagrindinį vaidmenį vaidina teisinga dirvožemio kokybė, temperatūra ir laidojimo metodo pasirinkimas. Diskusijos apie optimalią laidotuvių formą ir susijusias procedūras išlieka įdomios ir aktualios.