Dviejų variklių Piper Seneca: pavojus lipant po variklio gedimo!

Dviejų variklių Piper Seneca: pavojus lipant po variklio gedimo!

Osnabrück-Aattereheide aerodrome įvyko rimtas incidentas, kai „Piper PA-34 Seneca“ pateko į bėdą. 30-metis profesionalus pilotas buvo prie vairo, lydimas trijų keleivių ir planavo IFR skrydį į Offenburgą. Skrydžio sąlygos buvo vidutinio sunkumo, tačiau netikėtos problemos kilo, kai tik mašina buvo išimta.

11:05 val. Seneka prasidėjo 09 šlaituose. Iškart po kėlimo pilotas nustatė, kad kairiojo variklio veikė beveik nėra jokios galios, o tai lėmė kritinę situaciją. Dėl asimetrinės traukos orlaivis buvo linkęs į kairę, o pilotas turėjo greitai nuspręsti, kaip jo išvengti, nors apvalus buvo priešinga kryptimi.

Techniniai iššūkiai „Piper Seneca“

Kai lėktuvas toliau pateko į orą, likusio variklio veikimas tapo nepakankamas. Pilotas neturėjo pasirinkimo, kai avarijos nusileidimas bandė lauke, nes jis negalėjo išlaikyti pakankamai aukščio. Artėjant prie turbulentiškų vėjų, mašina pirmiausia pagaliau užsidėjo kairiuoju sparnu, pasisuko 180 laipsnių ir sustojo. Du iš keleivių patyrė rimtų sužalojimų, o kiti du buvo tik šiek tiek sužeisti.

Vėlesnis federalinės aviacijos avarijos investicijų tyrimo (BFU) incidento tyrimas ekspertams pateikė šiek tiek mįslių. Pagrindinis klausimas buvo tai, kodėl kairiajame varikliui pradžioje taip dramatiškai pralaimėjo. Po avarijos variklis buvo patikrintas ir neparodė jokių mechaninių defektų, išskyrus pažeidimus, kuriuos sukelia smūgis.

Išsamus degalų sistemos patikrinimas parodė, kad įvykio metu kairiojo variklio degalų paskirstymo rezervate nebuvo degalų. Šio reiškinio priežastis negalėjo būti aiškiai nustatyta. Buvo svarstymų, kad degalų sistemoje ar kuro vožtuvo padėtis galėjo būti atsitiktinė klaida. Net jei pilotas pareikštų, kad jie atidarė abu vožtuvus, neteisingos operacijos negalėjo būti atmesta.

Problemos dėl našumo ir ekstremalių situacijų planavimo

Kitas svarbus rūpestis buvo tai, kodėl likusio variklio nepakako, kad orlaivis būtų ore. Remiantis išvadomis, nebuvo pasiektas greitis, reikalingas veiksmingam pakėlimui. Pilotas pasiekė temperatūrą nuo 63 iki 74 mazgų, o tai buvo per žema, kad būtų užtikrintas saugus kėlimo įrenginys.

Be to, paaiškėjo, kad neįprasto variklio sraigtas greitai sustojo, o tai taip pat sugriežtino situaciją. Tai buvo padaryta dėl „starto spynų“, dėl kurių sraigtas negalėjo persikelti į be pilietybės padėtį, kuri rimtai pakenkė skrydžio našumui. Be to, pilotas gali nesugebėti surinkti važiuoklės po kėlimo, kurio tyrimas negalėjo aiškiai paaiškinti.

Kitas kritinis taškas buvo orlaivio perkrova, kuri viršijo leistiną svorio ribą maždaug 60 kilogramų. Šis perkrova taip pat galėjo turėti neigiamos įtakos skrydžio dinamikai. BFU ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pilotas nepadarė avarinio instruktažo, kuriame galima aptarti galimų scenarijų variklio gedimo atveju.

Tyrėjai pabrėžė, kad netoli oro uosto buvo tinkamos avarinės nusileidimo teritorijos, o kelias, kurį lėktuvas nuėjo po starto, buvo per apgyvendintą teritoriją. Remiantis gairėmis, pilotas turėtų skristi prie veikiančio variklio variklio gedimo atveju, o tai taip pat nebuvo atlikta. Šios išvados parodo didžiulį stresą ir spaudimą, su kuriuo pilotas susidūrė šioje kritinėje situacijoje, o tai gali sukelti klaidų.

Šis incidentas Osnabrück-Actrheide aerodrome rodo iš esmės svarbias aviacijos pamokas, ypač poreikį sudaryti skubios pagalbos planą prieš kiekvieną skrydį ir laikytis nustatytų procedūrų. Net jei pilotas būtų laikęsis visų gairių, orlaivio veikimas būtų buvęs apribotas tik veikiančiu varikliu.

Gilesniam fono ir naujausių šio įvykio išvadų tyrimui www.fligermagazin.de Galima įsigyti.

Kommentare (0)