Protestai prieš nuosprendį: Le Pen kovoja už politinį išlikimą!

Protestai prieš nuosprendį: Le Pen kovoja už politinį išlikimą!

Marine Le Pen vadovaujama partija „Rassemblement National“ (RN) siautėja po to, kai prancūzų politikas pirmadienį buvo nuteistas už ES lėšų grobstymą. Partijos lyderis Jordanas Bardella ateinantį savaitgalį paskelbė protestus, siekdamas pademonstruoti prieš nuosprendį, kuris buvo suvokiamas kaip politiškai motyvuotas. Pats Le Pen nuosprendį apibūdino kaip „niokojantį smūgį“ jo politiniam oponentui ir planuoja apskųsti teisėjo sprendimą. „Prancūzai turėtų būti pasipiktinę šiuo sprendimu“, – pabrėžė Bardella, kritikuodamas nepriklausomus teisėjus, kurie priėmė sprendimą.

Le Pen, nuteistas kalėti ketverius metus, turi praleisti dvejus metus kalėjime, o kitus dvejus – namų arešte. Jai taip pat bus skirta 100 000 eurų bauda. Tačiau ši nuobauda įsigalios tik pasibaigus apeliaciniam procesui. Teisėja Bénédicte de Perthuis pabrėžė, kad Le Pen pasisavino daugiau nei keturis milijonus eurų ES lėšų. Neseniai atliktoje apklausoje 57 procentai prancūzų palaiko sprendimą, o 42 procentai mano, kad jis yra politiškai šališkas. Prokuroras Rémy Heitzas gynė nuosprendį, tačiau išdrįso pabrėžti, kad yra susirūpinę dėl grasinimų teisėjui, kurį dabar saugo policija.

Politinis kontekstas ir reakcijos

Situacija sukėlė ir tarptautinių reakcijų. Italijos premjeras Giorgia Meloni ir vicepremjeras Matteo Salvini išreiškė solidarumą su Le Pen ir aštriai kritikavo nuosprendį. Le Pen teisinis mūšis taip pat gali turėti didelės įtakos jos kandidatūrai 2027 m. prezidento rinkimuose, jei apeliacinis procesas vyks prieš rinkimus. Klausimas, ar tai įmanoma, dabar lieka spręsti apeliaciniam teismui.

Dešinysis ekstremizmas Europoje tampa vis svarbesniu klausimu. Europos saugumo institucijos dešiniųjų ekstremistų smurtą ir dešiniojo sparno terorizmą taip pat vertina kaip rimtą grėsmę demokratijai. Remiantis Federalinės pilietinio ugdymo agentūros ataskaitomis, saugumo pavojai ES šalyse skiriasi, tačiau dešiniųjų ekstremistų išpuolių skaičius dažnai viršija islamistų išpuolius Europoje. Nors Nyderlandų vidaus žvalgybos tarnyba 2019-uosius įvertino kaip labiausiai dešiniųjų teroristinių išpuolių metus, 2018-aisiais Vokietijoje padaugėjo įtariamųjų terorizmu, o tai išryškino susirūpinimą dėl dešiniojo sparno ekstremizmo grėsmės.

Poveikis visuomenei

Šie pokyčiai ypač svarbūs atsižvelgiant į socialinę įtampą Europoje. Pasaulinės terorizmo duomenų bazės duomenys rodo, kad ES šalys, palyginti su kitais regionais, nėra tarp labiausiai teroristinių išpuolių nukentėjusių šalių. Nepaisant to, dešiniųjų teroristų smurto potencialas tokiose šalyse kaip Vokietija yra didelis, palyginti su kitomis Europos šalimis, ypač po to, kai 2013–2018 m. demokratinėse konstitucinėse valstybėse dešiniųjų teroristinių incidentų skaičius išaugo tris kartus. Asmenų radikalėjimą dažnai skatina socialinė žiniasklaida, kuri yra platforma ekstremistinėms idėjoms.

Atsižvelgiant į dabartinius teisinius ir politinius pokyčius, „Rassemblement National“ ir jos šalininkai susiduria su sudėtinga situacija, kuri ne tik turi įtakos tiesioginei partijų politikai, bet ir yra įtraukta į platesnį Europos saugumo ir socialinės politikos kontekstą. Kol laukiama apeliacinio skundo, dar nelaukiama, kokią įtaką būsimi protestai ir politinės reakcijos turės Prancūzijos politiniam kraštovaizdžiui.