Šventasis Šiaurės Korėjos Paektu kalnas pripažintas UNESCO geoparku

Šventasis Šiaurės Korėjos Paektu kalnas pripažintas UNESCO geoparku

Aukštai Korėjos pusiasalyje, pro karinius kontrolės punktus ir nelygius žvyrkelius vienoje paslaptingiausių pasaulio šalių, kyla ugnikalnis su giliu kraterio ežeru, persunktu prasmingos simbolikos.

Didingas Paektu kalnas

Paektu kalnas, aktyvus stratovulkanas, esantis Šiaurės Korėjos ir Kinijos pasienyje, yra aukščiausia Korėjos pusiasalio viršūnė ir yra Šiaurės Korėjos įkūrimo mito šerdis. Pasak Pietų Korėjos naujienų agentūros „Yonhap“, Šiaurės Korėjos kalno pusė neseniai buvo pripažinta UNESCO pasauliniu geoparku, o tai yra pirmas kartas, kai į sąrašą įtraukta Šiaurės Korėjos gamtos vieta.

UNESCO pripažinimas ir kultūros paveldas

UNESCO vykdomasis komitetas pripažino šią vietą dėl „įspūdingo gamtos ir kultūros paveldo“, apimančio ugnikalnių išsiveržimus ir geologines ypatybes. Tai atsitiko viename Susipažink vasario mėnesį. Kad iš tikrųjų suprastumėte svarbą, turite stovėti ant Chono ežero – maždaug 2200 metrų virš jūros lygio esančios kalderos, susidariusios prieš daugiau nei tūkstantį metų įvykus didžiuliam išsiveržimui – pakraštyje ir jausti vėją į veidą.

Mitinė kalno prasmė

Pasak Šiaurės Korėjos legendos, kalnas laikomas Danguno, mitinio pirmosios Korėjos karalystės įkūrėjo, gimtine. Pranešama, kad Šiaurės Korėjos įkūrėjas ir Kim Jong Uno senelis Kim Il Sungas naudojo kalną kaip atsitraukimą per kovą su Japonijos okupacija 1940-aisiais. Valstybinė žiniasklaida dažnai mini vyriausią Kimą, susijusią su kalnu, vartodama tokius pavadinimus kaip „legendinis Paektu herojus“.

Šiaurės Korėja tvirtina, kad Kim Jong Ilas, velionis lyderis ir Kim Jong Uno tėvas, gimė netoli Paektu viršūnių susitikimo. Gidai man parodė medinę trobelę, kurioje neva ištirpo sniegas, prasiskverbė saulė, žydėjo gėlės ir danguje pasirodė nauja žvaigždė, žyminti jo gimimą. Trūksta istorinių įrodymų, ir daugelis mokslininkų mano, kad Kimas tikriausiai gimė Rusijoje, tačiau istorija pasakojama Šiaurės Korėjoje be jokios abejonės. Paektu nėra tik kalnas – tai nacionalinis altorius.

Kimų dinastijos vaidmuo

Kimų dinastija naudojo kalną savo istorijai ir dievinimui kurti. Jos viršūnės puošia šalies nacionalinę herbą, o jo pavadinimas buvo vartojamas viskam – nuo ​​raketų iki elektrinių ir kartais net pačiai šaliai. Šiaurės Korėjos visuomenė labai vertina etninį grynumą, o valstybinė propaganda šlovina Kimų šeimą kaip dalį jų „Paektu kalno kraujo linijos“, kuri, kaip teigiama, priklauso kilniam ir didvyriškam šeimos medžiui, susijusiam su senovės legendiniais Korėjos pusiasalio karaliais.

Šventojo kalno lankymas

„Tai Korėjos revoliucijos siela“, – man pasakė gidas, kai Šiaurės Korėjos piligrimai tyliai stovėjo netoliese, kai kurie su ašaromis akyse, nes tikėjo, kad yra šventoje žemėje. Kim Jong Unas dažnai lankydavosi šventajame kalne, dažniausiai prieš didelius sukrėtimus, tokius kaip 2013 metais įvykdyta jo dėdės egzekucija ir 2016 metų branduolinis bandymas.

2018 m. jis į aukščiausiojo lygio susitikimą atvedė tuometinį Pietų Korėjos prezidentą Moon Jae-iną, pažymėdamas retą vienybės akimirką. Mėnulis, stovėjęs aukščiau ir laikydamas Kimo ranką, vizitą pavadino svajonės išsipildymu. „Galvojau, ar kada nors turėsiu galimybę (čia atvykti), bet mano noras išsipildė“, – sakė Moonas. Abiejose sienos pusėse gyvenantiems korėjiečiams kopimas į viršukalnę jau seniai buvo apeigos, tačiau daugumai Pietų Korėjos gyventojų buvo uždrausta prieiti.

Geologinė reikšmė ir geoturizmas

Savo pripažinimu UNESCO pabrėžė Paektu vulkaninį paveldą, ledyninės erozijos suformuotus slėnius ir uolėtas lygumas kaip savo pasaulinės reikšmės dalį. Taip pat paminėtas „tūkstantmetis išsiveržimas“, įvykęs Paektu kalne 946 m. ​​po Kristaus – vienas galingiausių ugnikalnių išsiveržimų įrašytoje istorijoje.

Organizacijos duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 200 geoparkų 49 šalyse. UNESCO pasauliniai geoparkai yra pripažinti „vieningomis geografinėmis sritimis, kuriose tarptautinės geologinės svarbos vietovės ir kraštovaizdžiai tvarkomi laikantis holistinio požiūrio į apsaugą, švietimą ir darnų vystymąsi“. Praėjusiais metais UNESCO komitetas Kinijos kalno pusę pavadino Global Geopark kinišku pavadinimu Changbaishan.

Šiaurės Korėja siekė UNESCO geoparko pripažinimo 2019 m., metais anksčiau nei Kinija, tačiau teritorijos apžiūra Šiaurės Korėjoje buvo atidėta dėl Covid-19 pandemijos. Gavęs šį apdovanojimą, Pchenjanas dabar galėtų siekti pakeisti Paektu geoturizmo paskirties vietą – reklamuoti tiek gamtos stebuklus, tiek korėjiečių mitologiją.

Kelionė į Paektus 2017 metais mus nuvedė per atokias kaimo bendruomenes, kur vaikai bėgo nuo mūsų fotoaparatų – kai kurie turbūt nebuvo matę užsieniečio. Artimiausio miesto Samjiyon kraštovaizdį puošia paminklai Kim Il Sungui, o pastatuose yra randų nuo kovų su japonų okupantais. Gyvenimas prie Paektų kaimiškas ir negausus. Tačiau sutikti žmonės tyliai pasididžiuodami kalbėjo apie savo istoriją, namus ir tikėjimą, kad jie gyvena svarbioje vietoje.

Nacionalinės ir pasaulinės reikšmės simbolis

Su šiuo UNESCO pripažinimu Paektu kalnas dabar yra ne tik nacionalinis simbolis, bet ir pripažintas pasaulinės geologinės vertės vieta. Nežinia, ar tai paskatins daugiau įsitraukimo, ar tebėra kita Pchenjano pasakojimo priemonė. Kol kas kalnas tebestovi, jo šlaitai apgaubti debesų, o istorijos perduodamos iš kartos į kartą. Ir jei kada nors stovėsite viršūnėje, pažvelgtumėte į Čon ežerą ir įkvėptumėte šalto oro, galbūt suprastumėte, kodėl tiek daug Šiaurės ir Pietų Korėjos gyventojų mano, kad jame yra Korėjos siela.

Reportažas CNN Yoonjung Seo ir Joshua Berlinger.