Ukrainiečiai baiminasi, kad Trumpo ir M ugnies nutraukimas siūlo tuščius pažadus

Ukrainiečiai baiminasi, kad Trumpo ir M ugnies nutraukimas siūlo tuščius pažadus

Iryna Danilovič dingo 2022 metų balandį grįždama iš darbo. Rusijos valdžiai prireikė dviejų savaičių pripažino kad ji buvo jų globoje. Žmogaus teisių aktyvistė ir medicinos sesuo buvo suimta Rusijos okupuotame Kryme, apkaltinta neteisėtu disponavimu sprogmenimis ir nuteista kalėti septynerius metus. Per savo teismą Danilovič pareiškė, kad ji buvo kankinama būdama sulaikyta.

Pervežimas į kalinių stovyklą

Nuo tada ji buvo deportuota į liūdnai pagarsėjusią moterų stovyklą Zelenokumske, pietų Rusijoje. Žmogaus teisių stebėsenos grupės „Zmina“ teigimu, ją nuolat kamuoja galvos skausmai, o sveikata ir toliau blogėja – tačiau dieną jai neleidžiama nei sėdėti, nei gulėti.

Padėtis Ukrainoje

Ukraina savo Rusijos kontroliuojamas teritorijas visada vadino „laikinai okupuotomis teritorijomis“ ir pabrėžė, kad galiausiai atgaus jų kontrolę. Tačiau ši viltis dabar sunaikinta. Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „mažai tikėtina“, kad Ukraina pateks į valdžią Taikos derybos, kuriai jis nori vadovauti kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atgaus didžiąją dalį jų užimtos žemės. Danilovičiaus byla – ji yra tik viena iš tūkstančių, Kijevo teigimu, laikomų Rusijoje – parodo, kas gresia Ukrainai.

Reakcijos į Trumpą

Trumpo komentarai pasirodė po 90 minučių Telefono skambutis su Putinu trečiadienį, sukėlusią paniką Ukrainoje, nes nedaugelis patikėjo, kad Putinas nori sąžiningai derėtis.

Ekspertų nuomonės dėl derybų situacijos

Ukrainos ekspertų centro Ukrainos Prism užsienio politikos ekspertė Julija Kazdobina išreiškė skeptišką požiūrį į Rusijos lyderį ir abejojo, ar jis nori taikos. „Mes daug metų vedėme derybas su Rusijos puse“, – sakė ji. Rusija turi sutarčių prieš Ukrainą pažeidimų istoriją nuo 1990 m. 1994 metais Ukraina sutiko atsisakyti savo branduolinių ginklų mainais į JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos garantijas, kad jos gerbs Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Vaizdas iš Kijevo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į D. Trumpo ir Putino pokalbį atsakė pabrėždamas, kad jo šalis nesutiks su jokiu taikos susitarimu, dėl kurio susitarė JAV ir Rusija be Kijevo dalyvavimo. „Kaip nepriklausoma šalis, mes tiesiog negalime priimti jokių susitarimų be mūsų“, – sakė Zelenskis ir pridūrė, kad tai, kad Trumpas pirmiausia kalbėjosi su Putinu, „nėra malonus“.

Teritorinių praradimų baimė

Atrodo, kad ukrainiečiai sutaria su savo lyderiu. Studentas Nazaras Vološenko išreiškė susirūpinimą, kad bet kokios derybos, galinčios sukelti tolesnius teritorinius praradimus Ukrainai, turės katastrofiškų pasekmių šaliai. „Galime likti be šiuo metu laikinai okupuotų teritorijų, be dalies Chersono srities, Zaporožės ir ilgai kenčiančio Krymo“, – sakė jis. „Turime susigrąžinti tai, kas teisėtai priklauso mums“.

Dabartinė okupacijos padėtis

Rusijos kariai šiuo metu užima beveik 20% Ukrainos teritorijos, palyginti su maždaug 7% jų kontroliuota prieš beveik trejus metus nesukeltą plataus masto ataką. Ukrainos pareigūnai teigia, kad maždaug 6 milijonai žmonių, įskaitant 1 milijoną vaikų, gyvena Rusijos okupacijoje, kurią Jungtinės Tautos apibūdino kaip „niūrią žmogaus teisių padėtį“.

Skausmingas žvilgsnis į Krymą

Krymas buvo Rusijos kontroliuojamas nuo neteisėtos Maskvos aneksijos 2014 m. Nuo tada Rusija įvedė žiaurų ir represinį režimą, slopinantį visas pasipriešinimo formas. „Global Rights Compliance“ teisininkas Maksimas Viščikas sakė, kad Maskva tą patį modelį kartoja ir kitose okupuotose teritorijose.

Poveikis visuomenei

JT Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje ne kartą pranešė apie nesuskaičiuojamus Rusijos įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Ukrainoje – nuo ​​neteisėtų areštų iki seksualinių išpuolių ir priverstinio Rusijos pilietybės atsisakymo bei rusiškų mokyklų ir mokymo programų lankymo. Rusija ne kartą atmetė kaltinimus.

Baimė sukurti pavojingą precedentą

Patarėjas finansų klausimais Oleksandras Sokhatskyi taip pat išreiškė skeptišką požiūrį į galimą susitarimą: "Jei dėl karo pasikeistų Ukrainos sienos, tai būtų nepriimtina, turint galvoje ilgus metus trukusių bereikalingų kovų išlaidas. Turint omenyje daugybę aukų, kurių šis karas pareikalavo, kodėl jie (Ukrainos kariai) turėtų žūti? Kodėl jie turėtų ginti šias teritorijas?" Kariai priešakinėse linijose taip pat skeptiškai vertina tai, kad Trumpo ir Putino derybos gali duoti rezultatą, su kuriuo daugelis ukrainiečių pritartų.

Vado rūpesčiai

Rytų Ukrainoje prie Lymano kovojančios mechanizuotos brigados vadas Volodymyras Sablynas perspėjo, kad Rusijos teritorijos įgijimas turės pavojingų pasekmių. „Tai sukurtų precedentą ir parodytų Rusijai, kad ji gali užpulti bet kurią šalį, užgrobti jos teritoriją ir tai daryti ateityje nebaudžiamai“, – sakė jis ir pridūrė, kad netrukus Rusija gali sutelkti dėmesį į kitas mažesnes regiono šalis.

Ateities skubos paramos poreikis

Putinas visada aiškiai išdėstė savo tikslus: jis siekia kontroliuoti visą Ukrainos rytinę Donecko ir Luhansko sritį. Tačiau daugelis Ukrainos žmonių yra susirūpinę, kad net jei jis iš pradžių sutiks su paliaubomis, galiausiai jis sukels daugiau kovų, kad pasiektų savo galutinį tikslą. "Niekas ir niekas nesutrukdys Putinui vėl mus pulti ir užimti dar vieną ar dar kelis regionus. Jei Europa ir Amerika mums nepadės, taika dabar greičiausiai vėl sukels karą po kelerių metų", – sakė Sablynas.

Ši ataskaita buvo parengta padedant Dariya Tarasova-Markina.