Bažnyčia ir laisvieji: istorinis nesusipratimas pagaliau paaiškino!

Neseniai vykusiame interviu „The Croatian Magazine Express“, Austrijos kunigas ir teologas Michaelas Heinrichas Weningeris pareiškė, kad ne visi laisvieji turėtų būti laikomi Katalikų bažnyčios priešininkais. XVIII - XIX amžiuose buvo daugybė bažnyčios atstovų, įskaitant kunigus ir vyskupus, kurie priklausė laisvamoniams. Weningeris pabrėžia, kad Italijoje yra įvairių didelių masonų didžiųjų namelių, kai kurie yra pasirengę dialogui, o kiti priešinasi bažnyčiai. Tai rodo, kad tiek Bažnyčia, tiek laisvieji praeityje padarė diferenciacijos klaidas. Nors Katalikų bažnyčia ir toliau laikosi laisvųjų nuogalvių principų nesuderinamumo, šios bendruomenės įvairovės pripažinimas yra tam tikras, kaip aiškina Weningeris. Nepaisant to, istorinis laisvalaikio įvaizdis išlieka kaip grėsmė bažnyčiai, kuri, pasak Weningerio, skubiai reikia išvalyti nesusipratimus, tokius kaip

Svarbus žingsnis link dialogo įvyko 1970 m. Su Lichtenau paaiškinimu, kuris buvo imtasi per konferenciją Lichtenau, Aukštutinėje Austrijoje. Šis susitarimas tarp laisvųjų, Austrijos ir Šveicarijos ir Katalikų bažnyčios suformulavo pagarbų požiūrį į šių dviejų grupių santykius. Paaiškinimas leidžia suprasti, kad laisvieji bausmiai neatspindi jokios religijos ir todėl remiasi tikėjimo ir sąžinės laisve. Nors dokumentą pasirašė bažnyčios atstovai, jis iki šiol negavo jokio bažnyčios leidimo. Įdomu tai, kad Bažnyčia palieka neigiamą sprendimą dėl jų, o tai gali sukurti pagrindus tolesniams abiejų pusių dialogams. Istorinis ryšys, kurį užmezgė Antroji Vatikano taryba ir jos kvietimas į religijos laisvę, siūlo sistemą, kuri vis dar yra aktuali šiandien tęsti katalikų bažnyčios ir laisvųjų tautų dialogą, pavyzdžiui,