Bažnyčia ir masonai: pagaliau išaiškintas istorinis nesusipratimas!

Neseniai duodamas interviu Kroatijos žurnalui „Express“ austrų kunigas ir teologas Michaelas Heinrichas Weningeris teigė, kad ne į visus masonus reikia žiūrėti kaip į Katalikų bažnyčios priešininkus. XVIII ir XIX amžiais masonų ložėms priklausė daugybė bažnyčios atstovų, įskaitant kunigus ir vyskupus. Weningeris pabrėžia, kad Italijoje yra įvairių masonų didžiųjų ložių, kai kurios yra atviros dialogui, o kitos prieštarauja Bažnyčiai. Tai rodo, kad tiek Bažnyčia, tiek masonai praeityje padarė diferenciacijos klaidų. Nors Katalikų Bažnyčia ir toliau išlaiko savo nesuderinamumą su masonijos principais, yra tam tikras šios bendruomenės įvairovės pripažinimas, kaip aiškina Weningeris. Nepaisant to, istorinis masonijos, kaip grėsmės Bažnyčiai, įvaizdis išlieka, kurį, pasak Weningerio, būtina skubiai išsiaiškinti, kad būtų išaiškinti nesusipratimai. Kathpress pranešė.

Reikšmingas žingsnis dialogo link buvo žengtas 1970 m. Lichtenau deklaracija, kuri buvo sukurta konferencijos Lichtenau, Aukštutinės Austrijos metu, metu. Šis susitarimas tarp masonų iš Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos bei Katalikų Bažnyčios suformulavo pagarbų požiūrį į šių dviejų grupių santykius. Deklaracija aiškiai parodo, kad masonai neatstovauja jokiai religijai ir todėl pasisako už tikėjimo ir sąžinės laisvę. Nors dokumentą pasirašė bažnyčios atstovai, jis iki šiol negavo bažnyčios leidimo. Įdomu tai, kad laisvųjų mūrininkų tikslas yra, kad Bažnyčia atsikratytų neigiamo jų sprendimo, o tai galėtų padėti pagrindą tolesniam abiejų pusių dialogui. Vatikano II Susirinkimo sukurtas istorinis kontekstas ir jo kvietimas į religijos laisvę sudaro pagrindą, kuris ir šiandien yra aktualus tęsti Katalikų bažnyčios ir masonijos dialogą. Vikipedija akcentai.