Vegetaras ar ne? Vaikų mityba yra labai sveika!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Ekspertai perspėja: vien vegetariška vaikų mityba kelia pavojų. Sveikos augalinės mitybos ir maistinių medžiagų tiekimo patarimai.

Vegetaras ar ne? Vaikų mityba yra labai sveika!

Pastaraisiais metais daugelis žmonių pasirinko vegetarišką mitybą, dažnai vaikystėje. Tačiau nors švieži vaisiai ir daržovės neabejotinai yra sveiki, kyla didelių rūpesčių, kai vaikai valgo tik vegetarišką ar net veganišką mitybą. Ekspertai perspėja, kad tai gali sukelti mitybos trūkumą augimo spurtų metu.

Diskusija apie tinkamą vaikų mitybą yra įvairi ir dažnai prieštaringa. Vaikų sveikatos fondo pirmininkas Bertholdas Koletzko pabrėžia, kad vien augalinė mityba savaime nėra sveika. „Tai priklauso nuo kompozicijos“, – sako jis. Vienintelis trūkumas – daug vaikų valgo nesveikus, perdirbtus vegetariškus produktus, kuriuose mažai maistinių medžiagų, o tai gali būti pavojinga. Tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos, esančios mėsoje ir žuvyje, yra būtinos vaikų augimui.

Maistinių medžiagų tiekimo svarba

Subalansuota mityba ypač svarbi ankstyvose vaiko raidos fazėse, t.y. kūdikystėje ir brendimo metu. Koletzko perspėja, kad daugelis maisto produktų, kurių sudėtyje yra geležies, cinko, jodo ir vitamino B12, yra labai svarbūs. Jei to nepadarysite, tai gali turėti pasekmių sveikatai nuo bendros savijautos iki neurologinių pažeidimų.

Gydytojas pediatras Axelis Gerschlaueris pritaria šiai nuomonei ir pabrėžia, kad maisto medžiagų suvartojimo reikalavimai augimo metu yra daug kartų didesni nei suaugusiems. „Kai kūnas turi greitai augti, jam reikia daugiau energijos ir maistinių medžiagų“, – aiškina jis. Ypač maži vaikai turi mažesnius skrandžius, kurie gali absorbuoti tik nedidelį kiekį maistinių medžiagų. Mėsa ir žuvis suteikia svarbių maistinių medžiagų koncentruota forma.

Tačiau sąmoningos augalinės mitybos nauda neabejotina: didesnis skaidulų kiekis gali, pavyzdžiui, pagerinti žarnyno sveikatą, o sumažėjęs kalorijų kiekis gali užkirsti kelią vaikų nutukimui. „Teigiamų aspektų taip pat galima pasiekti, jei mityba bus įvairesnė ir būtų galimybė vartoti žuvį bei liesą mėsą“, – priduria Koletzko.

Mitybos specialistė Ute Alexy pasisako už subalansuotą vegetarišką mitybą, kuri ne tik pašalintų mėsą, bet ir pakeistų ją aukštos kokybės augalinės kilmės alternatyvomis, tokiomis kaip viso grūdo produktai ar ankštinės daržovės. "Tačiau vis dar yra oficialių mitybos rekomendacijų, kurios rekomenduoja mišrią mitybą", - sako Alexy, dirbantis su projektu, kuriame taip pat registruojami vegetariški įpročiai vaikų mityboje.

Kitas kritiškas balsas diskusijose yra Šiaurės Reino pediatrų ir paauglių gydytojų profesinės asociacijos balsas, perspėjantis dėl veganiškos dietos be gyvūninės kilmės produktų. Mitybos trūkumo rizika ypač didelė mažiems vaikams. Gerschlaueris pabrėžia, kad anemija, silpnumas ir vystymosi problemos gali būti dažnos pasekmės vaikams, kurie valgo tik augalinę dietą.

Šeimoms, galvojančioms apie vegetarišką ar veganišką gyvenimo būdą, patariama kreiptis pagalbos į mitybos specialistus. Nes žinių apie sveiką mitybą dažnai neužtenka, ypač kalbant apie vaikų mitybą. Tai gali užkirsti kelią vaikams, neturintiems mėsos, nepakankamai aptarnaujami kritiniais augimo laikotarpiais. Tyrimai parodė, kad dieta, kurioje gausu vaisių ir daržovių, suteikia daug naudos, tačiau ji automatiškai neapsaugo nuo mitybos trūkumų, kurie gali turėti rimtų pasekmių.

Apskritai duomenų apie vaikų vegetarišką mitybą tebėra mažai. Tyrimų, tokių kaip VeCh dieta ir VeChi Youth tyrimai, kurie parodė, kad nedaugelis dalyvaujančių vegetarų vaikų neturėjo reikšmingų trūkumų, išvados teikia vilčių, bet nepakankamai reprezentatyvios. Nepaisant to, akivaizdu, kad subalansuotas ir apgalvotas vaikų mitybos modelis priklauso ne tik nuo augalinės kilmės produktų pasirinkimo, bet ir nuo retkarčiais vartojamo gyvulinio maisto, kad būtų užtikrintas visapusiškas mitybos aprūpinimas.