Taivano prezidento biuras imituoja Kinijos karinį eskalavimą

Taivano prezidento biuras imituoja Kinijos karinį eskalavimą

Taipėjuje, Taivane, prezidento kanceliarija surengė novatoriškas „stalo“ pratybas, kurios imitavo Kinijos vykdomą karinį eskalavimą. Tai pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvavo ne tik ginkluotosios pajėgos, bet ir įvairios vyriausybinės agentūros bei civilinės grupės, o tai pabrėžė Taipėjaus skubumą ruoštis vis ryžtingesnei Pekino pozicijai.

Krizių scenarijų modeliavimas

Pratybose dalyvavo centrinės ir vietos valdžios padaliniai bei pilietinės visuomenės grupės. Tikslas buvo išbandyti vyriausybės reakciją į įvairius scenarijus, jei įtampa Taivano sąsiauryje dar labiau padidėtų. Prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienio vakarą sakė: „Surengėme pratybas ant stalo, kad patikrintume kiekvienos vyriausybinės agentūros pasirengimą reaguoti į ekstremalias situacijas“.

Pasiruošimas nuo grasinimų

„Manome, kad tol, kol vyriausybė ir visuomenė yra gerai pasirengusios, galime tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes, įskaitant stichines nelaimes ir autoritarinę plėtrą“, – pridūrė Lai. Kinijos komunistų partija laiko savivaldą demokratiją savo teritorija, tačiau niekada neperėmė salos kontrolės ir neatmeta smurtinio persekiojimo.

Kinijos karinė veikla

Pastaraisiais mėnesiais Taivane išaugo Kinijos karinis aktyvumas Taivano sąsiauryje ir vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Kinijos karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivai padidino judėjimą regioniniuose vandenyse, o aplink salą padaugėjo Kinijos orlaivių. Pasak Taivano gynybos ministerijos, Kinija šį mėnesį įvykdė didžiausią regioninį jūrų laivybos dislokavimą per dešimtmečius, įtraukdama daugybę Kinijos laivų.

Pratimai, skirti padidinti atsparumą

Kinija šiais metais taip pat surengė dvi didelio masto karines pratybas aplink Taivaną, reaguodama į Laio inauguraciją gegužę, ir antras per jo kalbą Nacionalinės dienos metu spalį. Lai, kurio Pekine atvirai nekenčia dėl savo požiūrio į Taivano suverenitetą, ir valdančioji Demokratų pažangos partija ne kartą atmetė Pekino teritorinius reikalavimus. Jie pabrėžia, kad dėl salos demokratinės ateities gali nuspręsti tik jos 23,5 mln.

Sutelktas pilietinės visuomenės reakcijų modeliavimas

Skirtingai nei tradiciniuose kariniuose karo žaidimuose, pratybose ant stalo buvo bandoma išbandyti, kaip įvairios vyriausybinės agentūros galėtų „užtikrinti normalų visuomenės funkcionavimą“ krizės metu. Modeliavimas apėmė du scenarijus: vieną, pagal kurį Kinija naudoja „didelio intensyvumo“ pilkosios zonos karo taktiką, ir antrąjį, kai Taivanas yra „ant konflikto slenksčio“. Pilkosios zonos taktika reiškia veiksmus, kurie yra šiek tiek žemiau agresijos akto slenksčio.

Pratybų rezultatai ir ateities planai

Vyriausybinėms įstaigoms nebuvo leista iš anksto rengti užrašų, jos turėjo nedelsiant reaguoti į įvairius nenumatytus atvejus. Vidaus reikalų ministras Liu Shyh-fang, kuris buvo vienas iš vyresniųjų pratybų pareigūnų, pabrėžė būtinybę pagerinti Taivano gebėjimą kovoti su dezinformacija ypatingu metu kaip pagrindinį modeliavimo rezultatą.

Liu sakė, kad nors Gynybos ministerija buvo gerai pasirengusi, daugeliui vyriausybinių agentūrų buvo sunku išsiaiškinti dezinformaciją, kai nutrūko elektros tiekimas ar internetas. Tai pabrėžia būtinybę turėti mechanizmus, užtikrinančius informacijos srautą. Valdžia taip pat planuoja iki kitų metų pabaigos įdarbinti ir apmokyti 50 000 viešojo sektoriaus savanorių, kurie galėtų padėti nelaimės atveju.

Taivano Nacionalinio saugumo tarybos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Linas Fei-fanas pridūrė, kad simuliacija padeda didinti salos valstybės pasipriešinimą visuomenėje. „Šiuo metu labai svarbu atlikti pratimus ant stalo, siekiant sustiprinti mūsų pasirengimą ateičiai ir nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti“, – pridūrė jis.