Muitinės pakeitimas: diskusija apie Fimen Raganų ateitį

Muitinės pakeitimas: diskusija apie Fimen Raganų ateitį

Bihlerdorf, Deutschland - Allgäu tradicinėje kibirkščių ugnis lydi prieštaringai vertinama figūra: kibirkštinė ragana. Šis skaičius, kuris, kaip manoma, žiemą, dėl degimo ant akcijų paketo, vis labiau kritikuojamas. Moterų kultūros judėjimas, atstovaujamas 77-erių Elisabeth Brock, raganos vaizdą apibūdina kaip „makabrišką ir įžeidžiantį“. Ji 40 metų kovoja su tokio tipo muitinėmis ir yra įsipareigojusi užtikrinti, kad moteriškoji figūra nebebus naudojama kaip simbolis ant stalo. Įsipareigojusi ji pateko į Kempeno miesto tarybą ir mato, kad ragana dega kaip bausmė moterims istoriniame kontekste.

Šie rūpesčiai taip pat garsūs kaimyniniame Vorarlberge. Anot Hittisau moterų muziejaus, tik penki procentai visų praėjusių metų kibirkščių savo papročiuose nedegino raganų. Istorikai pabrėžia, kad ragana nėra vienas iš būdingų kibirkšties ugnies elementų ir kad raganų deginimo tradicija buvo įvesta tik XIX amžiuje, siekiant išsaugoti papročius. Kultūrinis antropologas Lydia Arantes pabrėžia, kad jaunesni „Spark Guild“ nariai jau svarsto alternatyvias galimybes modernizuoti papročius. Tuo tarpu UNESCO tikrina, ar sparčiai gali būti pripažintas nematerialiu kultūros paveldu.

tradicija pokyčiuose

Diskusija apie „Spark Witch“ poreikį vystosi ne tik kritiniuose teiginiuose, bet ir vietinių ugniagesių brigadų IF, kai nariai iš naujo įvertina papročius. Kai kurie balsai reikalauja panaikinti raganos figūrą. Istorikė dr. Veronika Heilmannseder mano, kad ragana istoriškai nebūtinai priklauso kibirkščių ugniai. Tai akivaizdu ir jaunesnių narių pokalbiuose, kurie abejoja, kodėl vis dar reikalinga moters figūra. Nuomonės yra suskaidytos - nors kai kurios tvirtai susijusios su tradicija, kitos naujos šios praktikos aktualumo perspektyvos šiuolaikinėje visuomenėje atsiveria.