Trumpas ragina Kiniją remti taiką Ukrainoje

Trumpas ragina Kiniją remti taiką Ukrainoje

Ukrainos konfliktui įžengus į ketvirtus metus, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pasakė, kurį pasaulio lyderį laiko potencialiu tarpininku: Xi Jinpingas, Vladimiro Putino sąjungininkas. Trumpas per Pasaulio ekonomikos forumą Davose (Šveicarija) išreiškė viltį, kad Kinija gali padėti užbaigti karą, ypač dėl Rusijos ir Ukrainos: „Kinija turi didelę galią šioje situacijoje, ir mes su jomis dirbsime“.

Ramybės ieškojimas

Trumpas turi tą viltį viename Telefono pokalbis su Kinijos lyderiu likus kelioms dienoms iki jo inauguracijos, ir tai tema, kuri vėl gali iškilti būsimoje saugumo konferencijoje Miunchene. Nors Trumpas tęsia savo planą organizuoti taiką su Xi, pristatydamas a vienodas 10 % muito tarifas importui iš Kinijos sudėtingas, karas Ukrainoje gali suteikti retą galimybę bendradarbiauti, ypač Pekinui siekiant išvengti prekybos įtampos eskalavimo.

Kinijos, kaip taikos tarpininkės, vaidmuo

Kinija jau seniai save laiko potencialia taikos tarpininke šiame konflikte miglotai suformuluotas pasiūlymas pristatytas karui sureguliuoti. Tačiau Vakaruose šią iniciatyvą iki šiol temdė kita realybė – vykstanti Pekino parama Rusijai. Xi susiduria su iššūkiu nesukelti pavojaus šiai partnerystei, nes tai yra esminė jo platesnių tikslų – atremti Vakarų spaudimą ir formuoti Kinijai palankią pasaulio tvarką – dalis.

Kritinis metas

Konflikto ateitis vaidins pagrindinį vaidmenį artėjančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, kurioje taip pat dalyvaus JAV viceprezidentas JD Vance ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Konferenciją lydės dramatiški JAV politikos tono pokyčiai. Trumpas, suabejojęs Amerikos parama Ukrainai, pasiūlė, kad JAV mainais už karinę pagalbą turėtų būti suteikta prieiga prie Ukrainos gamtos išteklių. Jis taip pat pareiškė, kad Ukraina „vieną dieną gali tapti Rusijos dalimi“, ir pabrėžė D. Trumpo administracijos pažangą ruošiantis galimoms taikos deryboms.

Taikos plano iššūkiai

Nors D. Trumpas siekia greito karo pabaigos, jo administracija dar nenustatė konkrečių sąlygų galimai taikai. Ekspertų teigimu, kiek Trumpas bendraus su Xi – ir ar Kinijos lyderis bus tam atviras – gali priklausyti nuo tų derybų sąlygų. Nors Kinija šiame konflikte prisistatė kaip neutrali, ji ir toliau yra svarbi diplomatinė ir ekonominė gelbėjimosi linija Rusijai.

Kinijos strateginė įtaka

Trumpas Xi įrašus apie Putiną gali vertinti kaip galimybę daryti įtaką. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tai nėra taip paprasta. "Ar Kinija gali grasinti Rusijai nutraukdama svarbias siuntas? Negali, nes Kinija negali sau leisti silpnos Rusijos", - sako Liu Dongshu. Jis tęsia, kad Pekinas jau taip susitvarkė santykius su JAV ir Europa, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik remti Rusiją – vienintelę galingą diplomatinę sąjungininkę.

Ateities perspektyvos

Kelias, kuriuo Xi ir Trumpas galėtų spausti Putiną derėtis, taip pat reikštų drastišką Kinijos požiūrio į šį konfliktą pokytį. Ši partnerystė gali atverti galimybes pereiti nuo Ukrainos konflikto prie pasikeitusios pasaulinės saugumo architektūros. Tačiau Kinijos pareigūnai pirmiausia lauks, kad pamatytų, kokią naudą atneš didesnis susitarimas su Trumpu, prieš pradėdami iš esmės derybas.

Apibendrinant, lieka klausimas, ar gali būti susitarimas, tenkinantis ir Pekiną, ir Maskvą, ir Vašingtoną – ir ką tai gali reikšti Ukrainai ir konflikto ateičiai. „Gali būti, kad visos susijusios šalys gaus naudos iš tam tikrų taikos susitarimų, kai Trumpas ir Xi prisistato kaip taikdariai“, – aiškina Robertas Wardas.

Šį straipsnį palaikė CNN žurnalistės Mariya Knight, Maria Kostenko, Frederik Pleitgen, Katharina Krebs ir Caitlin Danaher.