Dėmesio: taip aš saugau savo banko detales nuo nesąžiningų sukčių!

Dėmesio: taip aš saugau savo banko detales nuo nesąžiningų sukčių!

Stuttgart, Deutschland - Austrijoje bankai skubiai perspėja apie padidėjusį sukčiavimo tinklą internetu, įskaitant ypač sukčiavimą. Remiantis 5min Naudokite „FraudSts“ modernius metodus, kad gautumėte jautrias banko detales. Smurtautojai naudoja įvairius komunikacijos kanalus, įskaitant el. Paštą, „WhatsApp“ ir SMS. Be to, daugelis yra tariami banko darbuotojai ar policijos pareigūnai, kad įgytų potencialių aukų pasitikėjimą.

Ypač nerimą kelia tai, kad paveikti tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės. Norint apsisaugoti, labai svarbu atsižvelgti į kai kurias pagrindines priemones. Aktyvavimo kodai arba „Push Tans“ niekada neturėtų būti perduoti trečiosioms šalims. Įveskite internetinę bankininkystės informaciją ar kortelės duomenis SMS prašymu, reikėtų griežtai vengti. Taip pat svarbu nepriimti nepažįstamų žmonių pranešimų ir atidžiai patikrinti visus užsakymo duomenis.

prevencija ir reakcija įtariant sukčiavimą

Ar greitai reikia įtariamo sukčiavimo ar tiesioginio incidento. Tokiais atvejais reikia susisiekti su banku, kad būtų nedelsiant užblokuoti kortelę. Taip pat patartina pranešti apie įvykį policijai, kad būtų užtikrinta įvykio dokumentacija. Bankai niekada neprašo slaptažodžių ar PIN kodų, o tai rodo dar vieną galimų bandymų sukčiavimo požymius.

Temą kontekstualizuoja dabartinis BSI kibernetinio saugumo monitorius 2024, kuris buvo paskelbtas 2024 m. Birželio 11 d. Tyrimas rodo, kad 24 % vokiečių jau buvo kibernetinių nusikaltimų aukos. Nepaisant to, daugiau nei pusė respondentų mano, kad jų būsima rizika yra maža, o tai, remiantis bsi . Visų pirma, 16–22 metų amžiaus žmonės nepažymėtų, padidėjo 16 procentinių punktų, taigi 68 % šios amžiaus grupės savo riziką dabar laikė maža.

Nepaisant didelio aukų skaičiaus, respondentai imasi tik 3,9 apsaugos priemonių nuo elektroninių nusikaltimų, o tokios programos kaip antivirusinė programinė įranga ir saugūs slaptažodžiai, kurie dažniausiai minimi. Palyginti su ankstesniais metais, apsaugos priemonių naudojimo sumažėjimas kelia nerimą. Be to, 29 % apklaustųjų pareiškė, kad jie mato aukštą saugumo lygį kaip tolesnių apsaugos priemonių nenaudojamą priežastį, o tai dar labiau padidina kibernetinių išpuolių riziką.

Tyrimas taip pat parodė, kad 44 % kibernetinių nusikaltimų aukų per pastaruosius 12 mėnesių tapo internetinio sukčiavimo aukomis. 23 % pranešė apie bandymus apsipirkti internetu, o 15 % - internetinė bankininkystė. 28 % 16–22 metų amžiaus buvo apgauti internetine bankininkyste. Dažniausios interneto sukčiavimo pasekmės yra pasitikėjimo internetinėmis paslaugomis praradimas ir finansinė žala, o tai parodo problemos apimtį.

Tolesnis kibernetinių nusikaltimų plėtra dar reikia išsiaiškinti, tačiau atsakomybė už savigarbą pirmiausia yra susijusi su vartotojais. Labai svarbu, kad jie išliktų budrūs, ir rimtai imsis rekomenduojamų apsaugos priemonių, kad apsisaugotų nuo pelningo internetinių sukčių verslo.