SPÖ vadovas Sidlas perspėja: 2040 m. klimato tikslui iškilo pavojus!

SPÖ vadovas Sidlas perspėja: 2040 m. klimato tikslui iškilo pavojus!

2025 m. rugsėjo 11 d. SPÖ ES narys Güntheris Sidlas pakomentavo svarbius Europos Sąjungos klimato tikslus, ypač 2040 m. tikslą. Anot Sidlo, šis tikslas yra svarbiausias etapas siekiant klimatui neutralios Europos iki 2050 m. Savo pastabose jis pabrėžia, kad klimato neutralumą galima pasiekti tik laipsnišku procesu. Austrijos vyriausybė savo vyriausybės programoje aiškiai įsipareigojo neutralizuoti klimatą iki 2040 m.

Sidlas ragina aplinkos ministrą pasisakyti už ambicingą klimato politiką Briuselyje. Jis nori, kad piliečiai būtų įtraukti į šį procesą, kad niekas nepaliktų nuošalyje. Toks požiūris ypač aktualus, nes Austrija nori kompensuoti savo išmetamų teršalų kiekį iki 2040 m., o likusios emisijos, kurios nebuvo sumažintos, turėtų būti kompensuojamos kaupiant anglies dioksidą.

Klimato tikslai tarptautinių susitarimų kontekste

2016 m. įsigaliojęs tarptautinis Paryžiaus susitarimas numato bendrą kovos su klimato krize sistemą. Jame nustatomi privalomi tikslai visoms valstybėms, o ilgalaikis tikslas – apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki daugiausiai 2 laipsnių Celsijaus. Papildomos pastangos turėtų užtikrinti, kad 1,5 laipsnio Celsijaus tikslas nebūtų viršytas. Europos Vadovų Taryba taip pat siekia tikslo iki 2050 m. nebeišleisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o likusią emisiją kompensuoti natūralūs ir techniniai absorbentai. Austrija teisiškai įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 48 procentais, palyginti su 2005 m.

Pagal 2011 m. Klimato apsaugos įstatymą buvo sukurta nacionalinė teisinė bazė, kuri sudaro išmetamųjų teršalų ribų laikymosi priemonę. Šiuo įstatymu paremtas priemonių paketas buvo įgyvendintas iki 2018 m. Siddle paaiškina tolesnį planavimą iki 2029 m., į kurį įtrauktas klimato neutralumas iki 2040 m.

ES klimato tikslai ir jų iššūkiai

ES neseniai pristatė naują tarpinį tikslą sumažinti klimatui žalingų dujų kiekį, kurio tikslas – iki 2040 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį 90 proc., palyginti su 1990 m. Tai yra paketo „Tinku 55“, kuris buvo pristatytas 2021 m. vasarą, dalis. Šios gairės yra pagrįstos ES klimato patariamosios tarybos mokslinėmis rekomendacijomis ir yra skirtos Paryžiaus klimato susitarimo gairėms paremti. ES planuoja šį tikslą Jungtinėms Tautoms pateikti vasaros pabaigoje.

Tačiau Europos Parlamente ir valstybėse narėse dėl pasiūlymo nesutariama. Tokios šalys kaip Prancūzija, Italija ir Lenkija kelia susirūpinimą. Tarybai pirmininkaujanti Danija iš esmės remia klimato tikslą, tačiau pabrėžia, kad būtina pusiausvyra tarp klimato ir ekonominių interesų. Šis klausimas gali paskatinti tolesnes diskusijas, ypač dėl politinių pokyčių po Europos Parlamento rinkimų.

Klimato tyrimai rodo, kad daugėja ekstremalių oro reiškinių, kuriuos sustiprina klimato kaita. Briuselyje buvo stebima rekordinė iki 37 laipsnių temperatūra, o tai pabrėžia, kad būtina skubiai siekti klimato tikslų. Nors 80 % ES piliečių klimato kaitą suvokia kaip rimtą problemą ir palaiko klimatui neutralią ateitį, labai svarbu, kad politikos formuotojai vykdytų savo įsipareigojimus ir skatintų būtinus aktyvius pokyčius.