Baltijos šalys daro galą Rusijai: istorinis energetikos lūžis!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Estija, Latvija ir Lietuva pagaliau 2025 metų vasario 8 dieną atsijungs nuo Rusijos elektros tinklų ir integruosis į Europos sistemą.

Baltijos šalys daro galą Rusijai: istorinis energetikos lūžis!

Istorinė diena Baltijos šalims: 2025 metų vasario 8 dieną Estija, Latvija ir Lietuva pagaliau atsijungė nuo Rusijos elektros tinklų. 9 valandą ryto vietos laiku tris metus bendra energetikos sistema su Rusija ir Baltarusija prisijungusios valstybės buvo atjungtos nuo sovietiniais laikais menančio vadinamojo BRELL tinklo. Sklandus perėjimas, kurio vartotojai nepastebėjo, praneša tinklo operatoriai. Baltijos šalių elektros tiekimas vieną dieną veiks salos režimu, o sekmadienį bus visiškai prijungtas prie Europos tinklų karūną pranešė. Šis į ateitį orientuotas sprendimas yra ne tik nepriklausomybės sukaktis, bet ir gali būti interpretuojamas kaip stiprus signalas prieš geopolitinę Rusijos grėsmę.

Integracija į Europos elektros sistemą – tai žingsnis, kurio metu buvo investuojama į naują infrastruktūrą ir kurį finansiškai parėmė ES. Sąnaudos siekė apie 1,6 milijardo eurų, tikimasi nuosaikus elektros kainų padidėjimo iki vieno euro per mėnesį. Estijos klimato ministras Yoko Alenderis aiškiai pasakė: „Tai kaina, kurią verta mokėti už nepriklausomybę ir saugumą“. Baltijos šalys pripažįsta, kad būtina skubiai atsiplėšti nuo priklausomybės nuo potencialaus priešo, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, todėl dabar daugiausia dėmesio skiriama energetiniam saugumui, kurį pripažino ir ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, šį žingsnį pavadinęs „pergale už laisvę“.

Pamokos Vokietijai

Atsiejimas nuo Rusijos energetikos sistemos ne tik švenčiamas Baltijos šalyse, bet ir suteikia vertingų pamokų Vokietijai. Julius von Freytag-Loringhoven indėlis n-tv Pabrėžia, kad Baltijos šalys veikė iš kritinės būtinybės siekdamos užtikrinti savo nacionalinį saugumą. Priklausomybė nuo autoritarinės valdžios gali greitai tapti strategine rizika. Tam reikia visapusiškų Vokietijos energetikos politikos pokyčių, panašių į tai, ką padarė Baltijos šalys: prekybinių santykių diversifikavimas ir staigus rizikos mažinimas yra būtinas nacionaliniam saugumui palaikyti.